Skip to content
Klaipedieciams.lt
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Sveikata
  • Verslas
  • Išsikalbėk
  • Reklama
  • Kontaktai
Klaipedieciams.lt
Menu
Menu Close
  • Lietuva
  • Pasaulis
  • Sveikata
  • Verslas
  • Išsikalbėk
  • Reklama
  • Kontaktai

Prisijungti

Priminti slaptažodį

Registration is disabled

Recover Password

Jau turite paskyrą? Prisijungti

Kodėl paukščiai nyksta 5 kartus sparčiau ir ką dėl to daryti?

  • 2021-10-08
  • Aplinkos ministerija
  • Greitos naujienos

2021 10 08

Lietuvoje per pastaruosius 20 metų agrariniame kraštovaizdyje besiveisiančių paukščių sumažėjo beveik perpus, o jų nykimo greitis paspartėjo 5 kartus. Kartu blogėja visos kaimo vietovių biologinės įvairovės būklė. Tai siejama su mišraus žemės ūkio nykimu, nesaikingu trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimu, melioracija, dirbamų laukų ploto didėjimu, auginamų kultūrų įvairovės mažėjimu.

 

Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, drastiškiausiai mažėja baltojo gandro, griežlės, šelmeninės kregždės, paprastosios medšarkės ir dagilio populiacijos, blogėja pempės, pievinio kalviuko ir kiauliukės populiacijų būklė.

 

Mūsų šalyje gyvulininkystės vietą užimant grūdininkystei nuolat mažėja daugiamečių pievų ir ganyklų, keičiasi laukų struktūra. Dėl padidėjusio pesticidų naudojimo paukščiams laukuose sumažėjo natūralaus maisto – bestuburių ir laukinių augalų sėklų, kurios labai svarbios sparnuočiams  šaltuoju metų laiku.

 

Aplinkosaugininkai pripažįsta, kad paukščiai, būdami judrūs ir jautrūs aplinkos pokyčiams, yra vieni geriausių bendros biologinės įvairovės būklės indikatorių. Vertinama šias tendencijas, Aplinkos ministerija  įspėja, kad padėtis savaime nepasitaisys, ekosistemų degradavimas jau atsiliepia ir valstybės ekonomikai, todėl ragina skubiai taikyti pusiausvyrą išlaikančias priemones, gamtai draugiškesnes ūkininkavimo praktikas, daug aktyviau nei daroma šiuo metu skatinti agrarinės aplinkosaugos priemones.

 

„Lietuvai, atsižvelgus į blogėjančią situaciją, būtina keisti kai kurias žemės ūkio taisykles ir rėmimo praktikas aplinkai palankesnėmis. Pavyzdžiui, užtikrinti, kad nemažėtų pievų ir ganyklų plotai, skatinti ūkininkus atkurti prarastus kraštovaizdžio elementus, ūkininkauti naudojant kuo mažiau cheminių medžiagų, išskirti daugiau plotų, kuriuose nebūtų naudojami pesticidai taip leidžiant įsikurti laukinei augalijai, remti prarastų šlapynių plotų atkūrimą ir tinkamą esamų tvarkymą“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius.

 

Europos Sąjungos šalyse narėse ir daugelyje kitų pasaulio valstybių vykdoma įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių rūšių populiacijų gausos stebėsena. Vieningos stebėsenos duomenys leidžia sekti ir objektyviai, moksliškai vertinti paukščių populiacijų gausos pokyčius. Šalys yra sutarę skaičiuoti biologinį aplinkos kokybės rodiklį – kaimo kraštovaizdžio paukščių indikatorių (KPPI). 

 

Europos Sąjungoje šis rodiklis naudojamas Bendrosios žemės ūkio politikos palankumui paukščiams ir bendrai visai biologinei įvairovei vertinti. Jį viešina Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei ES statistikos agentūra „Eurostat“.

 

Lietuvoje jis skaičiuojamas nuo 1994 m. Tam naudojami 14 paukščių rūšių populiacijų kasmet vykdomos stebėsenos duomenys: baltojo gandro, pempės, griežlės, šelmeninės kregždės, dirvinio vieversio, geltonosios kielės, pievinio kalviuko, kiauliukės, rudosios devynbalsės, paprastosios medšarkės, varnėno, karklažvirblio, dagilio ir geltonosios startos.

 

Lyginant su 2000 m., šių rūšių paukščių populiacijos per pastaruosius 21 metus sumažėjo beveik dvigubai (49,1 proc.), lyginant su 2014 m. – apytikriai trečdaliu (31 proc.). Jų nykimo mastai per pastaruosius 7 metus, lyginant su 21 metų laikotarpiu, ženkliai paspartėjo, atitinkamai 4,4 ir 2,3 proc. punktų per metus.

 

Panašūs straipsniai:

Astrologinė prognozė birželio 1-ai

2025-06-01

Europarlamentaras teigia vykdantis rinkiminius pažadus

2025-05-31

Uostamiestyje – vandenilio aikštelės statyba

2025-05-31

Seimo kanceliarija pramogaus Skuodo šventėje

2025-05-31

Vaikų gynimo dieną dovanokite laiką kartu

2025-05-31

Astrologinė prognozė gegužės 31-ai

2025-05-31

Klaipėdos „Akropolyje“ atidaroma paroda „Baltijos žinutė“

2025-05-30

Nustebs net grilio karalius tėtis – vištienos blauzdelių „ledinukai“

2025-05-30

Klaipėdos universitetas ir Klaipėdos valstybinė kolegija vienijasi

2025-05-30

Astrologinė prognozė gegužės 30-ai

2025-05-30

Klaipėdoje nuteista sukčių gauja

2025-05-29

Kretingos rajone „krauju“ srūva Žibos upelis?

2025-05-29

Astrologinė prognozė gegužės 29-ai

2025-05-29

Klaipėdos universiteto futbolo komanda – šalies čempionė

2025-05-28

Vilkinant pensijų reformą atstovaujama ne žmonių interesams

2025-05-28

Mirė Tauragėje per sprogimą name sužalota moteris

2025-05-28

Prezidentas pasveikino Azerbaidžaną Respublikos įkūrimo metinių proga

2025-05-28
Horoskopas

Astrologinė prognozė gegužės 28-ai

2025-05-28

Europos Komisija kovos su kiniškomis padangomis

2025-05-27

Krokų lankos ežeras bus įžuvinamas unguriais

2025-05-27

Ūkininko patirtis – dirvožemio tyrimai būtini

2025-05-27

Prezidentas atėmė apdovanojimą iš E. Vaitkaus

2025-05-27

Klaipėdietis kaltinamas sukčiavimu, turto prievartavimu ir grasinimais nužudyti

2025-05-27
Horoskopas

Astrologinė prognozė gegužės 27

2025-05-27

Somalio atsibastėlius gabenusį veikėją teis Šiauliuose

2025-05-26

Metas sėti veją: kokias sėklas rinktis?

2025-05-25
Horoskopas

Astrologinė prognozė gegužės 26-ai

2025-05-25

Klaipėdos piliavietėje suplevėsavo Olimpinės dienos vėliava

2025-05-25

Čagoso salas Didžioji Britanija perduoda Mauricijui

2025-05-24

D. Nausėdienė apdovanojo Lietuvos mažųjų žaidynių festivalio dalyvius

2025-05-24

UAB “Kauniečiams”
Įmonės kodas: 307072731
PVM mokėtojo kodas: LT100017557011
Banko sąskaitos nr.: LT717044090113506715

info@klaipedieciams.lt
Privatumo politika

Pranešk naujieną!

Pamatėte ar nugirdote kažką įdomaus ar šokiruojančio?
Pasidalinkite šia žinia su portalo skaitytojais.

Pasidalinti žinia

Copyright © 2025 Klaipedieciams.lt