Keletą mėnesių niūrias perspektyvas fiksavęs Europos darbo rinkos barometras stabilizuojasi. Pagrindinis valstybinių užimtumo tarnybų tinklo ir Užimtumo tyrimų instituto (IAB) rodiklis kovą išliko neigiamoje zonoje (99,6 balo), bet per mėnesį nepakito. Lietuvoje jau tikimasi spartesnio darbo rinkos atsigavimo.
„Galbūt Europos darbo rinkos pasiekė dugną, bet kol kas iš jo nelipa“, – aiškino Enzo Weberis, IAB prognozių vadovas.
Nedarbą prognozuojantis komponentas padidėjo, tačiau su 98,9 (+0,1) balo lieka neigiamoje zonoje. Tai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais nesitikima nedarbo mažėjimo. Visgi užimtumo prognozės komponentas išliko stabilus ir siekė 100,3 balo, o tai rodo, kad užimtumas nesikeis arba šiek tiek padidės.
Europos darbo rinkos barometras kovą fiksavo dviprasmišką situaciją: dalyje šalių rodiklis mažėjo, o kitose pakilo virš neutralios ribos. Lietuva – viena iš tų, kurioje visi barometro komponentai viršijo neutralią 100 balų ribą (situacija šiek tiek gerės). Įsibėgėjant sezoniniams darbams, tikimasi ir nedarbo mažėjimo, ir užimtumo augimo.
Europos darbo rinkos barometras yra pagrindinis mėnesio rodiklis, pagrįstas 16 valstybinių užimtumo tarnybų apklausa. Tyrimą nuo 2018 metų birželio kartu vykdo užimtumo tarnybos ir Užimtumo tyrimų institutas.
Barometro A komponentas rodo artimiausių trijų mėnesių nedarbo rodiklių raidą, atsižvelgiant į sezoniškumą. Tuo tarpu B komponentas prognozuoja užimtumo tendencijas. Nedarbo ir užimtumo komponentų vidurkis sudaro bendrą barometro vertę, o pastarasis pateikia darbo rinkos raidos perspektyvą.
Barometro skalė svyruoja nuo 90 (labai prasta padėtis darbo rinkoje) iki 110 (labai gera padėtis). Pirmiausia yra nustatomas kiekvienos projekte dalyvaujančios užimtumo tarnybos barometro balas. Tuomet pagal nacionalinių balų svertinį vidurkį apskaičiuojamas ir Europos darbo rinkos barometras.
Skirtingų laikotarpių Europos darbo rinkos barometro duomenys pateikiami čia.
