Lietuva,
Latvija
ir
Estija
mini
rugpjūčio
23-iąją,
kaip
Baltijos
kelio
dieną.
Galima
ją
paminėti
ir
kaip
1987
metų
pirmojo
nepriklausomybės
atkūrimo
bylos
mitingo
dieną.
Mat
tądien
KGB
vyrukai
Vilniaus
senamiesčio
skersgatviuose
pasimėgaudami
talžė
jo
dalyvius.
Būtent
tada
įvyko
mitingas,
į
kurį
net
,moksleivius
”
politinių
valandėlių
metu”
SSRS
švietimo
sistema
ragino
(grūmodama)
neiti.O
žmonės,
visgi,
atėjo.
Kas
iš
idėjos,
kas
tarnybų
siųstas,
o
kas
iš
smalsumo.
Tiesa,
kai
kurie
dabartiniai
nepriklausomybės
atkūrimo
laurus
ir
aureoles
oligopolizuoti
nusiteikę
autoritetai,
kartu
su
aptarnaujančiu
dvaro
žiniasklaidos
personalu,
vėliau
pripažins,
kad
apie
šį,
tada
dar
pavojingą
(Sąjūdis
susikurs
vėliau)
reikalą,
sužinojo
“iš
spaudos”.
Sovietinės.
“Tiesos”,
“Komjaunimo
Tiesos”,
“Lietuvos
pionieriaus”,
gal
“Genio”
ir
pan.,
–
kitos
nebuvo.
Taigi,
tądien
Vilniuje,
prie
Adomo
Mickevičiaus
paminklo
susirinko
drąsūs
žmonės.
Sunku
pasakyti
dabar
ar
jų
buvo
daugiau,
ar
tų,
kurie
juos
sekė,
ar
tų,
kurie
vaizdavo
einą
pro
šalį.Realius
dalyvius
susekė.
Vos
neužmušė
ir
sesers
Nijolės
Sadūnaitės,,
kurią,
kaip
ji
pati
pasakojo
šių
eilučių
autoriui,
išgelbėjo
žmonės
iššokę
iš
automobiliais
su
rusiškais
numeriais.
Mat
nesuprato
vyrai
tada,
kodėl
moterį
į
pilvą
ir
šonkaulius
spardo
civiliai
apsirengę
žmonės.
Sesuo
Nijolė
ir
šiandien
sakytų
nejaučianti
neapykantos
rusui,
kaip
žmogui.
Tikrai
taip
manau.
Bet
štai
sistemai,
sistemai,
kuri
išugdė,
ugdo
tokius
padarus
aš
greičiau
jaučiu
net
neapykantą.
Tai
šalta
ir
apgalvota
panieka.
Idant
nebūčiau
jau
labai
grynai
subjektyvus,
pridedu
viešai
išplatintą
pranešimą
spaudai.
Nuo
kabučių
iki
kabučių
netaisyta
“Europai
minint
84-ąsias
Molotovo-Ribbentropo
pakto
metines,
Rusijos
žiniasklaida
tęsia
pastangas
reabilituoti
šią
sutartį.
Debunk.org
duomenimis,
beveik
du
trečdaliai
Kremliaus
medijoje
aptiktų
straipsnių
šia
tema
Antrojo
pasaulinio
karo
išvakarėse
pasirašyta
dokumentą
pristatė
palankiai.
Molotovo-Ribbentropo
paktas,
Sovietų
Sąjungos
ir
nacistinės
Vokietijos
nepuolimo
sutartis,
kuri
padalino
Rytų
Europą
į
rusų
ir
vokiečių
įtakos
sferas
bei
uždegė
žalią
šviesą
po
savaitės
įvykdytai
agresijai
prieš
Lenkiją,
Vakaruose
vadinama
paskutiniu
Antrojo
Pasaulinio
karo
šaukliu.
Tuo
tarpu
Rusijoje
jau
gerus
porą
dešimtmečių
stebimos
pastangos
rehabilituoti
tiek
pačią
sutartį,
tiek
ją
pasirašiusią
SSRS
vadovybę.
2019
m.
Europos
Parlamente
priimta
rezoliucija,
pabrėžusi
vienodą
nacistinės
Vokietijos
ir
Sovietų
Sąjungos
vaidmenį
pradedant
Antrąjį
pasaulinį
karą
bei
pasmerkusi
jų
darytus
nusikaltimus
žmoniškumui,
labai
suaktyvino
Kremliui
palankios
medijos
pastangas
viešai
ginti
savo
istorijos
versiją.
O
2022
m.
vasarį
pradėta
plataus
mąsto
agresija
prieš
Ukrainą,
pridėjo
naujų
argumentų,
kodėl
tiek
Stalinas,
tiek
Putinas
yra
teisūs
puldami
kaimynus.
Dezinformacijos
analizės
centras
Debunk.org
atliko
tyrimą,
kaip
Kremliui
palankioje
medijoje
ir
kokiame
kontekste
2023
metais
buvo
vaizduojamas
Molotovo-Ribbentropo
paktas.
Nuo
metų
pradžios
publikuotuose
227
turinio
vienetuose,
137
iš
jų
Paktas
buvo
nušviečiamas
teigiamame
kontekste
arba
teigiamai
neutraliame
kontekste.
Pagrindinė
transliuojama
žinutė
–
neva
Molotovo-Ribentropo
paktas
niekuo
neišsiskyrė
iš
to
meto
teisinio
konteksto
ir
kitų
Europos
šalių
sutarčių
su
nacistine
Vokietija.
Tą
iliustruoja
Rusijos
užsienio
reikalų
ministro
Sergejaus
Lavrovo
Pervij
Kanal
duotame
interviu
išdėstytos
mintys:
„Dar
gerokai
prieš
dabartinius
Ukrainos
įvykius
mūsų
kolegos
iš
Vakarų
oficialiu
lygiu
pradėjo
daryti
būtent
tai,
vienodai
kaltindami
SSRS
ir
Hitlerį.
Neva
Molotovo-Ribbentropo
paktas
yra
Antrojo
pasaulinio
karo
trigeris.
Apie
tai,
kad
dar
prieš
metus
Paryžius
ir
Londonas
tą
patį
pasirašė
su
Adolfu
Hitleriu,
visiškai
neužsimenama.
Miuncheno
sąmokslas
ir
Lenkijos
vaidmuo
jame
yra
tabu.“
„Viena
vertus
akcentuojama,
jog
Molotovo-Ribbentropo
paktas
buvo
eilinė
sutartis,
kuri
niekuo
neišsiskyrė
iš
kitų
sutarčių,
kurias
sudarinėjo
kitų
šalių
to
meto
vyriausybės.
Kita
vertus,
nors
Rusijoje
karo
pradžia
oficialiai
yra
nukelta
į
1941-uosius,
tačiau
Kremliui
palankioje
medijoje
vardinami
įvairiausi
įvykiai,
kurie
neva
lėmė
karo
pradžią.
Pradedant
nuo
Lenkijos
ir
Vokietijos
sutarties
1934
m.,
ar
Jungtinės
Karalystės
ir
Vokietijos
sutarties
1935
m.,
iki
Austrijos
Anšliuso,
ar
Miuncheno
suokalbio
bei
vokiečių
ir
lenkų
agresijos
prieš
Čekoslovakiją
1938
m.,“
–
teigia
Debunk.org
analitikas
Algirdas
Kazlauskas.
Anot
jo,
visa
tai
skirta
nukreipti
dėmesį
nuo
fakto,
jog
SSRS
buvo
šalis
agresorė,
aktyviai
prisidėjusi
prie
didelio
masto
karinių
veiksmų
pradžios.
O
tai
prieštarauja
mitiniam
pasakojimui
apie
SSRS,
užpultą
kaip
nekaltą
auką,
savomis
jėgomis
apsigynusią
ir
įveikusią
hitlerinę
Vokietiją.
Sutvirtinti
SSRS,
kaip
„nekaltos
aukos“
pasakojimui,
Barbarossos
operacijos
metinių
išvakarėse
Rusijos
FSB
paskelbė,
o
Kremliui
palanki
medija
išplatino,
nacistinės
Vokietijos
generolo
Ferdinando
Shoernerio
liudijimo
ištraukas.
Anot
jo,
„nuo
pat
susitarimo
pasirašymo
momento
[iš
Vokietijos
pusės]
buvo
sąmoninga
ir
aiški
intencija
nesilaikyti
šio
susitarimo“.
Daug
dėmesio
rusiškoje
medijoje
buvo
skirta
ir
kitam
naratyvui,
apeliuojančiame
į
SSRS
karo
su
Vokietija
neišvengiamybę.
Neva
tai
numatydamas,
Stalinas
pasielgė
protingai
pasidalindamas
Lenkiją,
Baltijos
šalis
ir
Suomiją
su
Hitleriu,
tokiu
būdu
laimėdamas
laiko
įsisavinti
naujas
teritorijas
ir
pasirengti
Vokietijos
puolimui.
Tyrimo
metu
buvo
pastebėta,
jog
analogiška
argumentacija
buvo
pritaikyta
pateisinti
Putino
pradėtą
plataus
masto
karinę
invaziją
į
Ukrainą.
Neva
tokiu
būdu
Putino
Rusija
seka
pergalingai
pasibaigusia
Antro
pasaulinio
karo
taktika
–
užgrobiant
ir
įsisavinant
kaimynines
teritorijas
tam,
kad
būtų
laimima
laiko
ir
erdvės
neišvengiamam
karui
su
Vakarais.
„Ką
dar
prieš
keletą
metų
aptikdavo
tik
giliau
Rusijos
politika
besidomintieji,
tai
šiandien
neslepiama
agresija
ir
pažadai
pradėti
karą
prieš
Vakarus
tampa
norma
rusiškos
medijos
kanaluose.
Viena
vertus,
nors
toks
atvirumas
gali
šokiruoti,
tačiau
reikia
turėti
omeny,
jog
tai
skirta
vietinei
publikai
su
tikslu
sukurti
tariamai
pseudoistorinį
pagrindimą
dabartinei
agresyviai
Kremliaus
politikai.
Kita
vertus,
žaidimas
atviromis
kortomis
gali
byloti
apie
Kremliaus
desperaciją.
Daugelis
dalykų,
kuriuos
politiškai
yra
pasiekusi
Maskva,
buvo
įgyvendinta
melo
ir
dezinformacijos
pagalba.
Tikėtina,
jog
Rusijos
atviravimas
apie
savo
planus
jos
kaimynus
ne
išgąsdins,
o
privers
rimtai
pasiruošti
juos
atremti“,
–
teigė
Debunk.org
analitikas.
Anot
A.
Kazlausko,
tradiciškai
svarbų
dėmenį
reabilituojant
Molotovo-Ribbentropo
paktą
sudarė
Baltijos
šalių
okupacijos
neigimo
naratyvas:
„Itin
akcentuojamas
Baltijos
šalių
pasidavimas
be
šūvio,
tarsi
duodant
suprasti,
jog
jų
įsijungimas
į
SSRS
gretas
buvo
savanoriškas.
Tai
tik
darsyk
parodo,
kokį
svarbų
vaidmenį
atliko
Laisvės
kovų
dalyviai
partizanai,
ginklu
įrodę
Lietuvos
valstybės
tęstinumą
ir
nesitaikstymą
su
rusų
okupacija.“
***
Kiek,
atsakykite
man,
šitai
Kremliaus
gaujai
reikia
teritorijos,
kiek
reikia
ant
kelių
paklupdytų
ir
žvėriškai
apiplėštų
tautų?
Kiek
reikia
Jonų
Žemaičių-Vytautų,
Adolfų
Ramanauskų-Vanagų?
Kiek
Manerheimų
ir
Sadūnaičių,
Dudajevų,
kad
jie
suprastų,
jog
mūsų
nuo
nieko
vaduoti
nereikia,
jų
tie
“išvadavimai”
nepageidautini?
Ar
užteks
dabar
Zelenskio?
Su
Baltijos
kelio
diena
visus.
Komentarai