Sausį ir vasarį Lietuvoje kilo šiek tiek daugiau nei 1 tūkst. gaisrų, juose žuvo 16 žmonių, dar 19 gyventojų patyrė traumų.
Tai mažiausias gaisrų ir juose žuvusių žmonių skaičius per 19 metų, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiemet gaisrų kilo 19 proc. mažiau, o juose žuvo beveik perpus mažiau žmonių nei pernai. 2021-ųjų sausį ir vasarį užgesinti 1453 gaisrai, juose žuvo 30 gyventojų.
Gaisrų ir žuvusiųjų ugnyje mažėjimą gelbėtojai sieja su atsakingesniu gyventojų elgesiu, prevencinėmis akcijomis, autonominių dūmų detektorių naudojimu gyvenamuosiuose pastatuose, pakilusiu pragyvenimo lygiu – skurdas yra dažnas tragiškų gaisrų palydovas.
Šiemet kilo trys gaisrai, per kuriuos žuvo po du šalies gyventojus, o dešimt gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę.
Miestuose žuvo šeši žmonės (38 proc.), miesteliuose bei kaimo vietovėse – dešimt (62 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 1,7 karto daugiau žmonių nei miestuose.
Ugnyje žuvo 13 vyrų ir trys moterys, žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 63 metai.
Kaip ir anksčiau, Lietuvoje dažniausiai ugnyje žūstama dėl neatsargaus rūkymo – dėl šios priežasties žuvo šeši žmonės. Dar po du žuvo dėl neatsargaus žmogaus elgesio su ugnimi, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, kitų priežasčių. Keturių žmonių žūties priežastys tikslinamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 15 gyventojų, 89 pastatus, devynias transporto priemones, aštuonis gyvūnus.
Be to, užregistruoti 22 padegimai, 124 gaisrų priežastys dar tiriamos.
Kaip teigia ugniagesių atstovai, gaisrų statustikos mažėjimas nereiškia, kad jiems mažėja darbo. Pastaraisiais metais stuipriai auga stichinių nelaimių padiktuotų iškvietimų. Taip pat kinta visuomenės požiūris į gyvūnus ir jų gelbėjimui taip pat skiriama vis daugiau dėmesio.
BNS, kaunieciams.lt
