Lietuvos geležinkeliai giriasi rekordais

Veiklos strategiją atnaujinusi ir sparčios plėtros į naujas rinkas planus įgyvendinanti LTG grupė skelbia 2023 m. konsoliduotus audituotus finansinius rezultatus. Grupė gerino veiklos rodiklius visuose svarbiausiuose segmentuose: LTG grupės bendros pajamos per 2023 m. išaugo 4 proc., grynojo pelno uždirbta 21,6 mln. eurų arba beveik 22 kartus daugiau nei 2022 m.

„Lyderystė regione pagal teikiamų paslaugų kokybę ir efektyvumą, strateginių projektų įgyvendinimas, visapusė veiklos diversifikacija ir plėtra į naujas rinkas, teikiant prioritetą Vakarams – tai svarbiausios akcininko brėžiamos kryptys ir tikslai LTG grupei. Praėjusių metų rezultatai atspindi ilgalaikį įdirbį transformuojant bendrovę ir leidžia tikėtis, kad LTG ir toliau išlaikys šį teigiamą augimo pagreitį“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.

„Prognozes bei lūkesčius viršiję praėjusių metų rezultatai įrodo – LTG grupė pasirinko teisingą kelią. 2023-aisiais atnaujinome ilgalaikę grupės strategiją, kuria siekiame pasiūlyti kokybiškas tvaraus geležinkelių transporto jungtis šalies viduje ir stiprinti integraciją su Europa. Augančios pajamos Lenkijos rinkoje, populiarumo sulaukę tarptautiniai keleiviniai maršrutai bei spartėjantis strateginių infrastruktūros projektų įgyvendinimas leis augimo pagreitį išlaikyti ir ateityje. Aiškią veiklos kryptį turinti LTG grupė yra pasirengusi stiprinti konkurencinį pranašumą, tobulinti teikiamas paslaugas ir būti nepakeičiamu partneriu Lietuvos ir užsienio klientams“, – apžvelgdamas rezultatus sako LTG grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.

Augo ir keleivių, ir krovinių pajamos, grupės sąnaudos – mažėjo

Krovinių vežimo pajamos 2023 m. išaugo 11 mln. eurų  iki 288  mln. eurų arba 4 proc. daugiau palyginus su 2022 m. (276,7 mln. eurų). Nors bendros LTG grupės krovinių vežėjų apimtys dėl griežtos sankcijų kontrolės mažėjo 8 proc. (nuo 31 mln. tonų 2022 m. iki 29 mln. tonų 2023 m.), tačiau augantys krovinių pervežimai Lenkijos rinkoje leido didinti iš krovinių pervežimo gaunamas pajamas.

2023 m. startavo naujas konteinerinis intermodalinis maršrutas Kaunas – Slawkow (Lenkija), o „LTG Cargo“ gavo sertifikatą vežėjo veiklai Latvijoje ir Estijoje. Bendrovė tęsia įsipareigojimą kuo daugiau krovinių perkelti nuo kelių ant geležinkelių ir taip prisidėti prie taršos pėdsako transporto sektoriuje mažinimo, todėl šiemet verslui bus pasiūlyta dar daugiau paslaugų.

Keleivių vežimo pajamos praėjusiais metais didėjo 12 mln. eurų iki 46,8 mln. eurų arba net 36 proc. daugiau, lyginant su ankstesniais metais (34,5 mln. eurų). Geresnius rezultatus lėmė bendrovės nuosekliai gerinama teikiamų paslaugų kokybė bei rinkai pristatyti du nauji tarptautiniai maršrutai. 2022-ųjų pabaigoje pradėjusiu kursuoti traukiniu Vilnius-Varšuva-Krokuva pernai keliavo beveik 40 tūkst. keleivių. Klientai jau spėjo pamėgti ir 2023-ųjų pabaigoje startavusį maršrutą Vilnius-Ryga, šiemet šiuo maršrutu keliavo jau 27 tūkst. keleivių. Tarptautinių jungčių plėtra keleiviams ir toliau liks vienas iš LTG grupės prioritetų.

Geresnių rezultatų LTG grupei pasiekti padėjo ir įgyvendinti sąnaudų mažinimo bei veiklos optimizavimo planai. Lyginant su 2022 m., praėjusiais metais LTG grupės sąnaudos mažėjo beveik 7 mln. eurų. LTG grupė nuosekliai optimizuoja grupės įmonių nekilnojamojo turto apimtis ir plotus – tai leidžia sumažinti turto valdymo išlaidas. 2023 m. LTG grupėje taip pat išgrynintos strateginio valdymo ir bendrųjų paslaugų veiklos, pradėtos diegti pažangios veiklos meistriškumo iniciatyvos, leidusios veikti dar efektyviau.

Investicijoms – 361 mln. eurų

2023 m. LTG grupės investicijos siekė 361 mln. eurų, iš kurių beveik 84 proc. – viešosios geležinkelių infrastruktūros plėtros ir atnaujinimo projektai. 63 proc. investicijų finansuota iš subsidijų, kurių didžioji dalis – ES ir valstybės biudžeto lėšos, skirtos greitojo europinio geležinkelio „Rail Baltica“ statyboms bei pagrindinės Lietuvos geležinkelio arterijos Vilnius-Klaipėda elektrifikavimui. Taip pat praėjusiais metais pasirašyta sutartis su Šveicarijos traukinių gamybos koncerno „Stadler Rail“ antrine įmone Lenkijoje „Standler Polska“ dėl 15 naujų elektrinių keleivinių traukinių įsigijimo. Palyginti su senais dyzeliniais, naujieji traukiniai bus ne tik gerokai komfortiškesni, bet ir sutrumpins kelionių laiką. Traukinių parko elektrifikavimas taip pat leis labiau tausoti aplinką. Skaičiuojama, kad naujieji traukiniai leis sumažinti su keleivių pervežimu susijusį CO2 pėdsaką maždaug 6 500 tonų per metus. Projektas dalinai finansuojamas tarptautinių institucinių bankų (EIB, NIB) lėšomis.

2022 m. investicijoms LTG grupėje skirta 189 mln. eurų.

Infrastruktūros valdytojo pajamas ir sąnaudas subalansuoti padeda valstybė

Šalies geležinkelių infrastruktūros valdymu ir modernizavimu užsiimančios bendrovės „LTG Infra“ pardavimų pajamos 2023 m. sumažėjo 12 mln. eurų arba 9 proc. ir siekė 117,2 mln. eurų. Reikšmingiausios įtakos pardavimo pajamų kritimui turėjo sumažėjusios Grupės krovinių vežimo bendrovės „LTG Cargo“ pervežimo apimtys Lietuvoje.

Dėl pasikeitusių veiklos sąlygų viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo „LTG Infra“ veiklos pajamos ir sąnaudos balansuojamos valstybės skiriamomis subsidijomis. 2023 m. „LTG Infra“ veiklos pajamų ir sąnaudų subalansavimui skirta 60,6 mln. eurų, 2022 m. ši suma siekė 60 mln. eurų. Ilgalaikis valstybės įsipareigojimas subalansuoti infrastruktūros valdytojo pajamas ir sąnaudas įtvirtintas tiek Europos Sąjungos, tiek ir Lietuvos teisės aktuose. Valstybės finansavimas būtinas siekiant užtikrinti infrastruktūros techninę priežiūrą ir gerinti teikiamų paslaugų kokybę.

LTG grupė nuosekliai įgyvendina veiklos efektyvumo didinimo ir sąnaudų mažinimo projektus, siekiant, kad poreikis valstybės subsidijoms mažėtų.

***

Tiesa, 2022 metų vasario 1-ąją LTG nutraukus „Belaruskalij“ trąšų tranzitą ir netekus apie 11 mln. tonų krovinių per metus, grupė iki minimų metų pabaigos planavo atleisti iki 300 įvairių sričių specialistų. Daliai jų gali būti pasiūlytos laisvos darbo vietos kitose grupės įmonėse, tada pranešė LTG.

Daugiau abejonių dėl rekordų patvarumo galite rasti šioje nuorodoje. Kaip antai:

„„Lietuvos geležinkeliuose“ prasidėjo nesibaigiantys gedimai todėl, kad prieš kurį laiką buvo atleista daugybė specialistų – iki pat meistrų lygio. Tai atsitiko, kai „Lietuvos geležinkeliams“ ėmė vadovauti Mantas Bartuška (vadovavo nuo 2016 m. gruodžio iki 2021 m. gruodžio – aut. past.), atėjęs po Stasio Dailydkos. O administracija išsiplėtė, priimta daugybė vadybininkų, todėl traukiniai, traukos parkas remontuojami labai paviršutiniškai – tik būtiniausi gedimai taisomi.

Jei pas mus depe stovėdavo du remontuojami šilumvežiai, tai būdavo arti skandalo. O dabar visas kiemas užstatytas šilumvežiais. Pravažiuodamas stebiuosi. Dabar, kai sumažėjo krovinių, matau, kad prekiniai lokomotyvai traukia keleivinius sąstatus. To niekada nebūdavo. Visada keleivinis parkas būdavo atskirai. Bet čia – tik ledkalnio viršūnė, gedimai išlindo į viešumą, nes keleiviai piktinasi, rašo, komentuoja. Neišeina nuslėpti. O kaip yra su prekiniais traukiniais – niekas nežino. Niekas nežino apie manevrinių lokomotyvų gedimus, todėl tai, ką žinome, tėra gėlytės. Viskas eis blogyn“, – „Vakaro žinioms“ tuomet dar 2022 metų pabaigoje sakė A.Norvilas.

Tad daug kam kyla klausimas – ar trimituojami rekordai nėra tik finansinė inžinerija?