Ligonių kasos pataria: tai aktualu žinoti grįžtantiems į Lietuvą

25
Lie

Ligonių
kasos
pataria:
tai
aktualu
žinoti
grįžtantiems
į
Lietuvą

Pernai
į
Lietuvą
grįžo
13
proc.
daugiau
tautiečių
nei
išvyko.
Daugiau
Lietuvos
piliečių
grįžta
nei
išvyksta
jau
trečius
metus
iš
eilės.
Viena
iš
įvardijamų
grįžimo
priežasčių
–
labiau
nei
kitose
valstybėse
prieinamos
sveikatos
priežiūros
paslaugos.
Tačiau,
svarstant
grįžti
į
Lietuvą,
nerimaujama,
kad
laukia
ilgas
kelias
lankantis
įvairiose
valstybės
įstaigose
ir
tvarkant
šūsnis
dokumentų.
Ligonių
kasos
grįžtantiesiems
primena
svarbiausius
žingsnius,
kad
jie
turėtų
galimybę
gydytis
Lietuvoje
Privalomojo
sveikatos
draudimo
fondo
lėšomis.

Nusprendus
grįžti,
pirmiausia
patariama
pasikonsultuoti
telefonu
+370
5
232
2222
ar
el.
paštu

info@vlk.lt
apie
privalomojo
sveikatos
draudimo
teikiamas
garantijas
mūsų
šalyje.
Konsultacijos
teikiamos
lietuvių,
anglų
ir
rusų
kalbomis.
Daug
aktualios
informacijos
galima
rasti
ligonių
kasų
interneto
svetainėje

lrv.lt.
Pirmasis
žingsnis
parvykus
–
deklaruoti
gyvenamąją
vietą
mūsų
šalyje,
nes
kiekvienas
į
Lietuvą
grįžęs
jos
pilietis
draudžiamuoju
tampa,
t.
y.
turi
teisę
draustis
privalomuoju
sveikatos
draudimu
nuo
gyvenamosios
vietos
deklaravimo
datos.
Jei
gyvenant
užsienyje
nebuvo
deklaruotas
išvykimas
iš
Lietuvos,
grįžus
pirmiausia
reikia
kreiptis
į
„Sodrą“
ir
išsiaiškinti,
ar
nėra
privalomojo
sveikatos
draudimo
įmokų
skolos.
Dėl
privalomojo
sveikatos
draudimo
nustatymo
teritorinėje
ligonių
kasoje
reikėtų
konsultuotis
praėjus
kelioms
dienoms
nuo
gyvenamosios
vietos
deklaravimo
savivaldybėje
ar
seniūnijoje
arba
per
e-valdžios
vartus
dienos.
Tuomet
informacija
apie
gyvenamąją
vietą
jau
bus
matoma
ligonių
kasų
informacinėje
sistemoje.
Nuo
gyvenamosios
vietos
deklaravimo
dienos
atsiranda
pareiga
mokėti
privalomojo
sveikatos
draudimo
(PSD)
įmoką
„Sodrai“.
Dirbančiam
žmogui
visos
privalomos
įmokos
sumokamos
kartu
su
darbo
užmokesčiu.
Jei
grįžęs
iš
užsienio
žmogus
kurį
laiką
nedirba,
šias
įmokas
turi
mokėti
savarankiškai
arba
gali
būti
draustas
valstybės
lėšomis.
Nedraustam,
bet
gyvenamąją
vietą
Lietuvoje
deklaravusiam
Lietuvos
piliečiui
nemokamai
teikiama
tik
būtinoji
medicinos
pagalba.
Jei
PSD
įmokos
bus
mokamos
savarankiškai,
pirmiausia
reikia
pateikti
prašymą
„Sodrai“.
Be
šio
prašymo
sumokėtos
įmokos
draustumo
nesuteiks.
Valstybės
lėšomis
gali
būti
draudžiamos
labiausiai
socialiai
pažeidžiamos
gyventojų
grupės.
Pavyzdžiui,
vaikai,
studentai,
Užimtumo
tarnyboje
registruoti
bedarbiai,
nedirbančios
nėščiosios,
neįgalieji,
vienas
iš
tėvų
(įtėvių,
globėjų,
rūpintojų),
auginantis
nepilnamečius
vaikus,
taip
pat
žmonės,
gaunantys
socialinę
pašalpą,
slaugantys
neįgaliuosius
ir
kt.
Mama
arba
tėtis,
auginantis
nepilnamečius
vaikus
ir
norintis
šiuo
pagrindu
apsidrausti
valstybės
lėšomis,
turi

pateikti
prašymą
ligonių
kasai.
Prašymus
taip
pat
turi
pateikti
neįgaliuosius
slaugantys
žmonės,
studentai,
besimokantys
ES
valstybių
aukštųjų
mokyklų
dieniniuose
skyriuose,
nedirbančios
nėščiosios
(nuo
28
nėštumo
savaitės),
sergantieji
visuomenei
pavojingomis
užkrečiamomis
ligomis.
Didžioji
dalis
teisę
į
sveikatos
draudimą
valstybės
lėšomis
turinčių
gyventojų
grupių
apdraudžiamos
automatiškai.
Apsidraudus
privalomuoju
sveikatos
draudimu,
būtina
prisirašyti
prie
pirminės
asmens
sveikatos
priežiūros
įstaigos
ir
psichikos
sveikatos
centro,
turinčių
sutartį
su
teritorine
ligonių
kasa.
Patariama
rinktis
arčiau
gyvenamosios
vietos
esančią
šeimos
kliniką,
polikliniką
ar
pirminės
sveikatos
priežiūros
centrą.
Psichikos
sveikatos
centrą
galima
rinktis
tik
esantį
gyvenamojoje
savivaldybėje.
Prisirašant
prie
gydymo
įstaigos
galima
pačiam
pasirinkti
šeimos
gydytoją.
Jei
pasirenkamas
gydytojas,
kuris
dėl
darbo
krūvio
negali
aptarnauti
didesnio
skaičiaus
pacientų,
neviršydamas
maksimaliojo
darbo
laiko
reikalavimų,
įstaigos
administracija
turi
pasiūlyti
kitą
toje
pačioje
gydymo
įstaigoje
dirbantį
šeimos
gydytoją.
Pirminės
ambulatorinės
odontologinės
sveikatos
priežiūros
paslaugos
teikiamos
arba
toje
pačioje
gydymo
įstaigoje,
prie
kurios
prisirašo
pacientas,
arba
kitoje,
su
kuria
įstaiga
yra
sudariusi
sutartį.
Kurioje
įstaigoje
pacientas
gali
gauti
pirminės
odontologijos
paslaugas,
turi
informuoti
jo
šeimos
klinika,
poliklinika
ar
pirminės
sveikatos
priežiūros
centras.