Europos Sąjungos (ES) Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje Briuselyje vidaus reikalų ministrai aptarė padėtį Šengeno erdvėje, migracijos valdymo klausimus, bei dabartinės geopolitinės situacijos poveikį ES vidaus saugumui, atskiras dėmesys skirtas ir besikartojantiems incidentams Baltijos jūroje.
„Sparčiai besikeičianti geopolitinė situacija reikalauja nuolatinio pasirengimo ir greitos reakcijos, ypatingai kai kalbame apie grėsmes Baltijos jūroje. Skiriame ypatingą dėmesį jūros sienos apsaugai – atsakui į galimas provokacijas, hibridines atakas. Pasikartojantys ryšio ir elektros kabelių nutraukimo incidentai Baltijos jūroje aiškiai parodo, kad būtina imtis papildomų apsaugos priemonių bei stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir atsakingų tarnybų sąveiką. Labai svarbi ir savalaikė Europos Sąjungos reakcija bei siunčiamas politinis signalas apie ES įsipareigojimą daryti daugiau ir geriau, kad būtų užtikrintas povandeninės infrastruktūros saugumas“, – sakė ministras V. Kondratovič.
Pasak vidaus reikalų ministro, sveikintina, kad Europos Komisijos pristatytas ES veiksmų planas dėl kabelių saugumo apima visą ciklą – prevenciją, aptikimą, reagavimą bei atgrasymą. Ypač svarbu padidinti savo atsparumą grėsmėms ir pažeidžiamumui bei koordinuotai ir solidariai su labiausiai nukentėjusiomis valstybėmis narėmis reaguoti į įvykusius incidentus.
Ministras V. Kondratovič pabrėžė, kad plane numatytų veiksmų įgyvendinimui reikalingas adekvatus finansavimas ir išsakė lūkestį, kad povandeninės infrastruktūros apsaugos sritis sulauks ženklių ES investicijų tiek dabartinėje, tiek ir būsimoje ES daugiametėje finansinėje perspektyvoje.
Ministras V. Kondratovič taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Vyriausybė patvirtino algoritmą dėl reagavimo į jūrinės povandeninės infrastruktūros pažeidimus. Svarbiausias vaidmuo, reaguojant į galimą diversiją bei sulaikant ja įtariamą laivą, tenka Valstybės sienos apsaugos tarnybai bendradarbiaujant su Lietuvos kariuomene. Šis Lietuvos pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip gali būti įgyvendinamas civilinis karinis bendradarbiavimas, užtikrinta sklandi atsakingų institucijų sąveika ir operatyvi reakcija į incidentus.
Kalbėdamas apie padėtį Šengeno erdvėje, vidaus reikalų ministras išreiškė susirūpinimą dėl padidėjusio Rusijos piliečiams išduodamų Šengeno vizų skaičiaus – 2024 m. jų išduota 25 proc. daugiau nei 2023 m.
„Lietuva laikosi Europos Komisijos pateiktų gairių dėl vizų išdavimo Rusijos piliečiams sugriežtinimo bei taiko nacionalines ribojamąsias priemones. Manome, kad ES valstybės narės turėtų laikytis vieningo požiūrio šalies agresorės atžvilgiu ir tai prisidėtų prie ES saugumo stiprinimo“, – teigė ministras V. Kondratovič.
Vidaus reikalų ministras taip pat pabrėžė būtinybę užtikrinti griežtą ir efektyvią neteisėtų migrantų grąžinimo politiką bei pritarė požiūriui, kad užsieniečių, keliančių grėsmę saugumui ir viešajai tvarkai, grąžinimas turi būti prioritetas. Ministras taip pat akcentavo piktnaudžiavimo prieglobsčio teise prevencijos svarbą bei pabrėžė, kad ES turi užtikrinti ryžtingą atsaką į priešiškų veikėjų bandymus manipuliuoti ES prieglobsčio sistema bei demokratinėmis vertybėmis.
ES Tarybos posėdžio metu taip pat vyko ES valstybių narių vidaus reikalų ir Lotynų Amerikos vidaus saugumo komiteto valstybių narių ministrų, atsakingų už saugumo klausimus, diskusija ir buvo patvirtinta bendra deklaracija, suteikianti politinį postūmį konsoliduoti ir stiprinti bendras kovos su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu ir kitomis saugumo grėsmėmis pastangas.
