Paskelbęs trečią konkursą įamžinti Gedimino kalne Vilniuje rastų 1863–1864 metų sukilėlių atminimą Lietuvos nacionalinis muziejus sulaukė devynių pasiūlymų.
Kūrėjai siūlo sukilėlių atminimą įamžinti ant Gedimino kalno viršaus įrengus aukurą, pastačius kryžių ar lauko akmenį primenantį simbolinį ženklą, nupiešus grafitį. Keli menininkai siūlo sukilėlius pagerbti grindinyje įkomponavus tam tikrus simbolius, aukų vardus, pavardes.
Lietuvos nacionalinio muziejaus sudaryta komisija šiuo metu svarsto gautus projektus.
Anot jo pranešimo, pirmiausia peržiūrėtas paraiškų atitikimas konkurso reikalavimams, o antrajame etape bus vertinama idėjos meninė vertė, naudojamų medžiagų spalvų, faktūrų tarpusavio dermė, kūrinio įsikomponavimas viso kalno istoriniame kraštovaizdyje, naudojamų medžiagų ilgaamžiškumas.
Planuojama, kad sukilėlių įamžinimui skirtas paminklas arba meninė kompozicija turėtų būti pastatyta Gedimino kalno centrinėje terasoje (neiškeliant įamžinimo elementų virš paviršiaus) arba žoline danga padengtame aikštelės šlaite.
Viena pagrindinių konkurso sąlygų – architektūriniai įamžinimo elementai turi derėti su Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilies aplinka, neturi disonuoti su Aukštutinės pilies statiniais.
Paminklą sukilėliams įamžinti ant Gedimino kalno tikimasi įrengti per 2022 metus. Šiam projektui įgyvendinti skirta 150 tūkst. eurų.
Pirmi du konkursai, skelbti 2020 ir 2021 metais, neįvyko.
Pirmą kartą nesulaukta nė vieno pasiūlymo, o antrą kartą nebuvo išrinkta nugalėtojo, nes trys iš penkių gautų pasiūlymų neatitiko konkurso sąlygų, o kiti du nesurinko reikiamo vertinimo komisijos balų skaičiaus.
2017 metų vasarą, Vilniuje tvarkant Gedimino kalno šlaitus, rasti Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikai. Jie po dvejų metų perlaidoti sostinės Rasų kapinėse.
Lietuvos ir Lenkijos sukilimas prieš Rusijos imperiją vyko 1863–1864 metais. Sukilimo vadams 1864 metais buvo įvykdyta mirties bausmė.
Autorė Jūratė Skėrytė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
