Dalinkitės
Sausio 27 d. Vievyje, Elektrėnų savivaldybėje vyko 1920 metų liepos mėn. kautynėse žuvusių Lietuvos ir Lenkijos karių palaikų laidojimo ceremonija. 14 karių palaikai surasti praėjusių metų rugsėjį Lenkijos tautos atminties instituto pastangomis Elektrėnų raj. Lazdėnų kaime.
Išreiškiant Lietuvos ir Lenkijos vienybę bei pabrėžiant šalių santykių tvirtumą, visi 14 karių perlaidoti vienoje kapavietėje, Vievio seniūnijos Kurkliškių kaimo kapinėse.
Žuvusius karius pagerbė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Lenkijos Respublikos nacionalinės gynybos viceministras Wojciech Skurkiewicz, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, Lenkijos Respublikos ambasadorė Urszula Doroszewska, Lenkijos ir Lietuvos Katalikų bažnyčios hierarchai, kariuomenių kapelionai, kiti oficialūs asmenys ir visuomenės atstovai.
„Bendra Lietuvos ir Lenkijos istorija, kartu patirtos tragedijos išmokė mus branginti tarpusavio vienybę ir puoselėti santykių tvirtumą. Tik veikdami išvien galime užtikrinti saugumą savo šalyse ir visame regione. Mūsų vienybė būtina remiant didvyriškai Rusijos agresijai besipriešinančią Ukrainą. Kartu esame stipresni ir saugesni. Todėl šiandien, reikšdami pagarbą mūsų žuvusiems kariams, mes tuo pat metu išreiškiame tvirtą mūsų tautas vienijantį tikslą – veikti išvien kovojant už mūsų visų laisvę”, – pagerbdamas žuvusius karius sakė krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Lenkijos tautos atminties instituto Paieškos ir identifikavimo biuro komanda, bendradarbiaudama su Lietuvos archeologe Diana Oleinik ir padedant Oderio-Nemuno asociacijos savanoriams praėjusių metų rugsėjį, po atliktų istorinių bei archeologinių tyrimų, netoli geležinkelio linijos Lazdėnuose aptiko bendrą kapavietę. Rastos įkapės – sagos, uniformų fragmentai, asmeniniai daiktai patvirtino, kad tai Lenkijos ir Lietuvos kariai, žuvę mūšyje ties Lazdėnų geležinkelio stotimi 1920 metais. Lenkijos bei Lietuvos archyvuose rasti to meto žuvusių bei dingusių be žinios abiejų pusių karių asmens duomenys. Tikimasi, kad istoriniai-archyviniai tyrimai, kuriuos toliau vykdys Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai, bus sėkmingi ir bus nustatytos visų žuvusiųjų tapatybes.
„Lenkijos Tautos atminties instituto ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikų vykdomais tyrimais bus nustatyti ir antkapiuose iškalti žuvusiųjų vardai. Tokia mūsų pareiga gerbiant didvyrių atminimą. Ir tegul šie kapai primena mums ne vien apie buvusią nesantaiką, bet ir mūsų tautų gerą kaimynystę bei patvarios santarvės siekius”, – laidotuvių ceremonijos metu sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro generalinio direktoriaus pavaduotojas Vytas Lukšys.
