Pilietinio pasipriešinimo strategiją ketinama pildyti pasirengimu rezistencinei kovai.
„Tikrai sustiprinsime Pilietinio pasipriešinimo strategiją šia sąvoka ir po to ieškosime sprendimų, kurie leis pasiruošimą rezistencijai stiprinti jau praktinėje politikoje“, – sakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Jo vadovaujamas komitetas šiuo metu svarsto iš Vyriausybės atkeliavusį Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projektą, jį turės tvirtinti Seimas.
Pasak L. Kasčiūno, reikia ieškoti recepto, kas ir kaip turėtų ruošti žmones rezistencijai.
„Asmeniškai įsivaizduočiau tame labai stiprų Šaulių sąjungos vaidmenį, bet dar reikės atidirbinėti tas formuluotes, aišku, kariuomenės dalyvavimas labai svarbus“, – teigė jis.
NSGK vadovas tvirtino, kad apie būtinybę ruošti gyventojus rezistencijai bus kalbama ir šiuo metu rengiamame naujame partijų susitarime dėl gynybos.
„Rezistencija pirmiausia yra labai stiprus atgrasymas, pagal principą – gali kažką kažkur okupuoti, bet gausi į dantis iš užnugario. Kad priešas pirmiausia pasvarstytų, ar eiti į tokią teritoriją, kurioje visuomenė pasiruošusi bet kokia kaina priešintis“, – sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, tuo pačiu per rezistencinės kovos kursus civiliai būtų įtraukti į pasirengimą visuotinei gynybai.
NSGK narys Valdas Rakutis siūlė, kad reikėtų parengti specialius instruktorius, kurie okupacijos atveju galėtų organizuoti gyventojų rezistenciją.
„Juos galima ruošti keliose vietose. Kadangi tai mažų padalinių taktika, tai gali ir Lietuvos kariuomenės mokykla ruošti, gali tame dalyvauti ir Specialiųjų operacijų pajėgos“, – tvirtino jis.
„Partizaninis karas prasideda, kai valstybė būna iš dalies užimta arba visiškai užimta. Todėl labai svarbu parengti tuos instruktorius, kurie galėtų organizuoti šitą judėjimą. Tam reikia turėti ir karininkų, ir ypač puskarininkių, nes, kaip rodo patyrimas, daug puskarininkių jungiasi prie rezistencinės kovos. Todėl jeigu atkreiptume dėmesį į tokių specialistų parengimą, manau, kad mes pagrindinį darbą būtume padarę“, – kalbėjo parlamentaras.
V. Rakučio teigimu, Karo akademijoje visi karininkai turėtų įgyti rezistencinės kovos pagrindus, taip pat Puskarininkių mokykloje būtų galima ruošti puskarininkius šitoms funkcijoms atlikti.
Anot L. Kasčiūno, karas Ukrainoje parodė, koks svarbus yra visuotinis pasipriešinimas.
Jis pasakojo, jog lankydamasis Vakarų Ukrainoje savo akimis matęs, kaip veikia ginkluotas pilietinis pasipriešinimas.
„Kai pirmą kartą su kolegomis buvome kariaujančioje Ukrainoje, Voluinės srityje, ten dar buvo karštas klausimas, ar baltarusiai nuo Bresto eis, ar neis. Pati Voluinės brigada, sudaryta iš vietos gyventojų (…) Kiekviename kaime pastatytas blokpostas, yra atsakingi, kas tą blokpostą įgalins veikti, tiltai užminuoti, iškasti grioviai aplink kelius. (…) Pamatai, kaip realiai svarbu žmonių pasirengimas ginkluotam pasipriešinimui“, – pasakojo politikas.
Anot jo, nors Lietuvos įstatymai numato, kad tokį pasipriešinimą organizuoja komendantai, būtina atlikti ir praktinius namų darbus – išsiaiškinti žmones, kurie turi ginklų, įgūdžių juos naudoti, kokius objektus reikėtų saugoti ir pan.
„Norėtųsi pasidaryti pratybas, kad kiekviena savivaldybė pažiūrėtų, kokius infrastruktūrinius objektus turėtų saugoti ir pan., tai yra užtikrinti užnugarį“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, įgyvendinant visuotinės gynybos principą taip pat reikės organizuoti įvairius mokymus, plėsti šaudyklų tinklą ir pan.
Vyriausybė yra pateikusi Seimui svarstyti Piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategijos projektą.
Jame numatyta, kad taikos metu būtina ugdyti atsparumą, pilietinę valią, žinias ir įgūdžius. Okupacijos atveju pilietinis pasipriešinimas taptų viena iš esminių valstybingumo tęstinumo užtikrinimo priemonių.
Projekte numatyta, kad okupacijos atveju piliečiai galėtų dalyvauti ginkluotame pasipriešinime partizanų vienetų, veikiančių okupuotoje teritorijoje, sudėtyje. Jei dėl okupacijos nebegalėtų veikti valstybės institucijos, pilietiniam pasipriešinimui vadovautų Tautos pasipriešinimo vadovybė.
Išskirtinis vaidmuo pilietiniame pasipriešinime suteikiamas Lietuvos šaulių sąjungai, pilietinis ugdymas būtų įtrauktas į formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemą.
Pagal jį, siekiama, kad piliečių, nusiteikusių ginti šalį ginklu, dalis nuo 44 proc., remiantis 2020 metais Krašto apsaugos ministerijos užsakytos apklausos duomenimis, augtų iki 60 proc. 2035 metais.
Atitinkamai bus siekiama, kad neginkluotame pilietiniame pasipriešinime dalyvauti nusiteikusių piliečių dalis didėtų nuo 54 proc. 2020 metais iki 70 proc. 2035 metais, o istorinės atminties įprasminimo renginiuose dalyvaujančių piliečių dalis atitinkamai augtų nuo 37,6 proc. iki 46 procentų.
Autorė Jūratė Skėrytė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius