Lietuva – jūrinė valstybė, o buriavimas skersai išilgai vandenynų dabar jau nieko nestebima. Štai Klaipėdos mieste jau ne vienus metus kalbama, kad čia drūčiai trūksta marinų. Tačiau burlaiviai traukia ir šešėlinio verslo atstovus ir aukštesnio kalibro nusikaltėlius. Mename daug istorijų – nuo cigarečių pluksymo burlaiviais per Baltiją ankstyvais 90-aisiais, iki paskutinių perliukų, kai 2024 m. Prancūzijos Polinezijoje buvo sulaikyta jachta su rekordiniais 1,4 tonos kokaino. Įguloje buvo trys Lietuvos piliečiai, kurie jau anksčiau buvo žinomi Lietuvos policijai. Šis atvejis patvirtina, kad Ramiojo vandenyno regionas tampa narkotikų kontrabandos keliu į Australiją ir Naująją Zelandiją.
Jachtos masina nusikaltėlius, kurie ieško būdų gabenti narkotikus ar kitas neleistinas prekes. Mažieji burlaiviai dažnai plaukioja tarptautiniais vandenimis, kur teisėsauga turi ribotas galimybes vykdyti patikrinimus. Be to, mažesniuose uostuose pasieniečių ir muitinės dėmesys gali būti ne toks intensyvus kaip oro uostuose ar pagrindiniuose prekybos uostuose. Be to jachtos turi daug slėptuvių, kuriose galima gabenti narkotikus, ginklus ar kitas nelegalias prekes. Ypač populiarūs maršrutai tarp Pietų Amerikos ir Europos ar tarp Afrikos ir Viduržemio jūros regiono. Rimtas koziris yra ir anonimiškumas – jachtų savininkai gali naudoti fiktyvias įmones ir ofšorines registracijas, todėl teisėsaugai sudėtinga nustatyti tikruosius jų valdytojus.
Viena iš istorijų su lietuvišku buriavimo prieskoniu neperseniausiai buvo aprašyta ir rodyta tiriamosios žurnalistikos centro “Siena” tyrime. “Siena” – verta jūsų paramos, dėl “giliai kapstančių” ir analitinių tyrimų. Tuo tarpu mes dalinamės viešoje erdvėje patalpintu kolegų iš “Sienos” reportažu, kuriame prie visų kriminalinių spalvų yra ir lietuvių buriuotojų pėdsakas.
