Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai po stiprių audrų atlieka neplaninį krantų pokyčių monitoringą. Šiemet smarki audra Baltijos jūroje kilo 2025 m. sausio 3-4 dienomis. Monitoringą sausio 7 dieną Agentūros specialistai atliko Melnragės, Girulių, Nemirsetos bei Palangos rekreacinėse zonose.
Melnragės rekreacinėje zonoje fiksuotas ištisinis apsauginio pajūrio kopagūbrio (toliau – APK) šlaito nuardymas apie 170 m ilgio ruože. Nuardyto šlaito aukštis siekė iki 2,1 metrų.
Girulių rekreacinėje zonoje fiksuota minimali krantų arda. Tuo tarpu Nemirsetoje fiksuotas ištisinis APK šlaito nuardymas 135 m ilgio ruože, o nuardyto šlaito aukštis siekė iki 1,9 metrų.
Palangos paplūdimio dalyje, kurioje buvo atliktas stebėjimas, nuardyto šlaito aukštis siekia iki 1,3 m, APK šlaito nuardymas – 400 m ilgio ruože.
Pasak Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Bagočiaus, pagrindinės priežastys įtakojusios krantų ardą – sausio 3-4 d. vyravę stiprūs vėjai, kurių greičio gūsiai siekė net iki 35 m/s, kryptis pietvakarių/ šiaurės-vakarų bei pakilęs vandens lygis. „Be to, šiose žemyninės pakrantės zonose yra pastovus jūros pernešamo priekrantės smėlio deficitas, dėl ko iš jūros į pakrantę išmetamo smėlio kiekiai yra labai nežymūs ir nesuformuoja, nesuakumuliuoja pakankamo smėlio kiekio krante, kuris, tokiais atvejais, bangų mūšą pristabdytų dar paplūdimio zonoje“, – sako D. Bagočius
