Susipažinusi su Krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės rašte Generalinei prokuratūrai pateikta informacija dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų 2024 m. spalio mėn. inicijuojant ir vykdant bepiločių orlaivių pirkimą, generalinė prokurorė Nida Grunskienė nutarė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 228 str. 2 dalį.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pateiktais pirminiais duomenimis, pernai rudenį vykdant nurodytą bepiločių orlaivių įsigijimą galėjo būti neužtikrintas tokios įrangos tiekėjui taikomas privalomas reikalavimas būti ūkio subjektu, kuris šiuos įrenginius gamina Lietuvos teritorijoje (arba atstovauja tokį gamintoją), bei reikalavimas dėl orlaiviui valdyti reikalingos programinės įrangos kūrimo.
Turimais šiuo metu duomenimis, kuriuos pateikė Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, kyla pagrįstų įtarimų, kad teikėjo pristatyti įrenginiai, kurie buvo pažymėti kaip pagaminti Lietuvoje, galimai buvo surinkti už ES ar NATO valstybių ribų. Tokie pat įtarimai kyla ir dėl duomenų perdavimo infrastruktūros kilmės, kuri, vadovaujantis Lietuvoje taikomais reikalavimais, turėjo būti sukurta tik NATO ir / ar ES valstybėse.
Bepiločiai orlaiviai buvo įsigyti Lietuvos šaulių sąjungos ir Krašto apsaugos sistemos veiklai. KAM struktūroms identifikavus, kad gaminiai, kurie susiję su nacionaliniu saugumu, gali neatitikti privalomų reikalavimų, KAM vadovybė nedelsiant apie tai informavo prokuratūrą.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą iš karto buvo suplanuoti ir atlikti ne viešo pobūdžio ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriais siekiama nustatyti faktines bepiločių orlaivių pagaminimo bei įsigijimo aplinkybes, surinkti būtinus duomenis, leidžiančius objektyviai įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir identifikuoti galimai ją padariusius asmenis.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas, tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba.
