Lietuvos užsienio reikalų ministrui raginant Europą atsisakyti Rusijos naftos ir dujų, o energetikos ministrui aiškinant, kad Lietuva to kol kas negali padaryti saugodama kitų Baltijos šalių šalių energetinį saugumą, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad šalys galėtų rasti suderintų sprendimų.
„Lietuvos poreikius galima pilnai aprūpinti per terminalą (Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą – BNS). Bet tik Lietuvos poreikius. Jeigu mes matome plačiau negu tik Lietuvos poreikius, tuomet reikia rasti suderintų sprendimų ir tikrai nemanau, kad jie yra neatrandami“, – pirmadienį po susitikimo su Seimo frakcijų lyderiais vykusioje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Premjerė praėjusią savaitę teigė, jog Lietuva galėtų išgyventi be Rusijos „Gazprom“ tiekiamų dujų, tačiau, pasak jos, jų pirkimas vyksta dėl „tam tikrų techninių dalykų“.
Energetikos ministras Dainius Kreivys irgi kartojo, kad Lietuva jau dabar galėtų atsisakyti dujotiekiu iš Rusijos tiekiamų rusiškų dujų, tačiau, jo teigimu, tai pakenktų kitų Baltijos šalių energetiniam saugumui.
Tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę paragino Europą išdrįsti atsisakyti energetinių resursų importo iš Rusijos.
Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas mano, kad kai kuriuos darbus energetikos sektoriuje būtų galima pagreitinti.
„Kai kuriuos darbus, mano galva, galima tikrai pagreitinti (…) dėl vėjo ir saulės energetikos plėtros, dėl biurokratinių kliūčių mažinimo, kas tikrai padėtų ir šiame sudėtingame kontekste ir apskritai Lietuvai apsirūpinti ne tik sava, bet ir pigesne elektros ir kitokia energija“, – pirmadienį po susitikimo žurnalistams sakė V. Mitalas.
Autorius Giedrius Gaidamavičius
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS, Verslo naujienų skyrius
