Jei Rusijos karas Ukrainoje itin paveiktų Lietuvos ekonomiką, Lietuvos institucijos jau svarsto galimus kainodaros pokyčius, kurie padėtų išvengti didelių energetikos kainų šuolių vartotojams, sako premjerė Ingrida Šimonytė.
„Šiuo metu dirba institucijos, yra tam tikros metodikos, kurios globalias kainas, sakykim, šildymo žaliavos, perkelia į galutinių paslaugų vartotojams kainas tam tikru periodiškumu. Dabar, kai tą kainų dinamiką nėra lengva prognozuoti, gali reikėti tiesiog tuos sprendimus daryti kitaip, kad būtų galima išvengti labai didelių kainų šuolių, atidėtų arba labai didelių svyravimų“, – bendroje su su eurokomisaru Thierry Bretonu (Tjeri Bretonu) spaudos konferencijoje penktadienį sakė premjerė.
„Ties tuo Energetikos ministerija dabar dirba kartu su Valstybine energetikos reguliavimo taryba“, – pridūrė ji.
Premjerės vertinimu, kainų prognozė yra „nedėkingas dalykas“, nes daug kas priklausys nuo to, kaip elgsis tretieji rinkų dalyviai, pavyzdžiui, OPEC šalys arba Jungtinės Amerikos Valstijos.
„Esame nusiteikę reaguoti ir peržiūrėti situaciją taip, kaip ji vyksta. Jeigu yra didesni pokyčiai, reiškiantys didesnę naštą žmonėms, tada atitinkamai numatyti kompensacinius mechanizmus“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Pasak jos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat pateiks pasiūlymus, ar reikalingi piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimai.
Premjerės teigimu, jokia rinka dar nėra visiškai prisitaikiusi prie naujų aplinkybių, kurias sukėlė sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, todėl dabar būtina stebėti situaciją ir pagal ją reaguoti. Ji taip pat pabrėžė, kad poveikis Rusijos ekonomikai yra nepalyginamai didesnis nei Europos Sąjungai.
„Pagal Rusijos ekonomikos struktūrą ir pagal Europos Sąjungos ekonomikos struktūrą poveikis, kurį matytume Rusijos ekonomikai, yra nepalyginamai didesnis nei poveikis, kurį gali patirti Europos Sąjunga, įvertinant tai, kad pagrindiniai prekybos kanalai yra labiausiai susiję su žaliavų importu, kas Rusijos ekonomika daugiausiai ir yra“, – sakė I. Šimonytė.
„Žinoma, staigūs pokyčiai ar galimybė manipuliuoti kainomis Putino rankose gali tą situaciją dar labiau padaryti gana ne linijinę“, – pridūrė ji.
Pasak premjerės, kol kas negalima pasakyti, kaip susiklostys, pavyzdžiui, centralizuoto šildymo kaina ateinantį sezoną, tačiau ji pabrėžė, kad kai kurie sprendimai bus daromi ES mastu, o geriausiai veikiantys nacionaliniu mastu bus priimti Vyriausybėje ar Seime.
ES vidaus rinkos komisaras T. Bretonas taip pat kalbėjo, jog situacija yra stebima.
„Sankcijos, kurias skyrėme iki šiol, žinoma, smogė Rusijos ekonomikai ir, žinoma, tikslas yra labiau izoliuoti Rusijos vyriausybę. Mes darome skirtumą tarp Rusijos valdžios ir Rusijos žmonių ir tai yra svarbu, bet visi turi veikti vieningai ir toliau vykdyti tai, ką reikia“, – spaudos konferencijoje sakė eurokomisaras.
„Žinoma, sankcijos nėra palygintinos dėl to, kas galėtų įvykti, kalbant apie Rusijos ekonomiką ir mus, bet ir iš savo pusės labai atidžiai stebime visas tiekimo grandines, koks galėtų būti poveikis, kaip galėtume pasirengti, kalbant apie visus veiksmus, įskaitant mūsų pačių ekosistemų apsaugą“, – kalbėjo jis.
Autorė Erika Alonderytė
Redaktorė Roma Pakėnienė
BNS, Verslo naujienų skyrius
