Prezidentas
Gitanas
Nausėda
pirmadienį
dalyvavo
diskusijoje
apie
pilietiškumą
„Rugsėjis
su
Aušra“.
Diskusijos
metu
buvo
pristatytas
Prezidento
inicijuotas
ir
globojamas
pirmojo
lietuviško
mėnraščio
„Aušra“
(1883–1886)
naujasis
leidimas
ir
galimybės
jį
integruoti
į
bendrojo
ugdymo
procesą.
Į
diskusiją
buvo
pakviesti
Lietuvos
mokyklų,
pavadintų
„Aušros“
arba
aušrininkų
vardais,
atstovai.
Šalies
vadovas
prisiminė
naujojo
„Aušros“
perleidimo
iniciatyvą,
pavadindamas
mėnraštį
pačiu
svarbiausiu
lietuvybės
dokumentu,
šaltiniu,
kuris
išsiliejo
į
didelę
upę –
į
modernios
lietuvių
tautos
tapsmą
ir
Lietuvos
valstybės
atkūrimo
pergalę
1918
metais.
Prezidentas
dar
kartą
padėkojo
mecenatui
Pranui
Kizniui,
finansavusiam
„Aušros“
komplektų
perleidimą
ir
juos
papildančios
įvadinės
knygos
„Aušra
po
140
metų“
leidybą,
už
galimybę
šį
rinkinį
dovanoti
Lietuvos
mokykloms,
muziejams,
bibliotekoms,
lietuvių
bendruomenėms
užsienyje.
„Norėčiau,
kad
tiesiog
atsiverstumėte
„Aušros“
puslapius
ir
rastumėte,
kas
paliestų
Jūsų
dvasią,
pavyzdžiui,
susipažintumėte
su
„Aušroje“
skelbtais
„apgarsinimais“,
t. y.
reklaminiais
skelbimais.
Kokio
nepaprasto
lietuvybės
jausmo
jie
kupini!
„Aušros“
autoriai
į
pasaulį,
į
visa,
kas
jame
vyksta,
žvelgė
per
lietuvybės
prizmę.
Manau,
kad
tai
tebėra
svarbu.
Nes
šiandieniame
pasaulyje
labai
lengva
ištirpti
ir,
beje,
tapti
nebeįdomiam
tam
pasauliui.
Užtektų
deklaruoti:
esu
pasaulio
žmogus,
o
tautinė
tapatybė –
XIX
a.
savivokos
atgyvena.
Manau,
tokiai
nuostatai
įsivyravus,
mūsų
labai
greitai
nebeliktų.
Kas
galėtų
tai
sustabdyti?
Veikiausiai –
Jūs,
jaunimas.
Kviečiu
ne
tik
protu
suprasti
„Aušrą“,
bet
ir
pajusti
jos
dvasią.
Juk
patriotizmo
neišmokysi
protingomis
kalbomis
iš
tribūnos.
Tėvynės
meilė
turi
gimti
asmens
širdyje.
Pajuskite
„Aušrą“, –
kreipdamasis
į
jaunuosius
diskusijos
dalyvius
sakė
šalies
vadovas.
Diskusijos
dalyviai
aptarė
„Aušros“ –
fundamentalaus
istorinio
šaltinio
teksto –
galimą
naudojimą
ne
tik
lietuvių
kalbos
ir
literatūros
ar
Lietuvos
istorijos,
bet
ir
pilietiškumo
pagrindų,
etikos,
tikybos,
ekonomikos,
muzikos,
net
gamtos
pažinimo
pamokose.
Diskusiją
moderavo
istorijos
mokytojas,
Šiaulių
r.
Dubysos
aukštupio
mokyklos
direktorius
Vaidas
Bacys,
dalyvavo
mecenatas
Pranas
Kiznis,
Lietuvių
literatūros
ir
tautosakos
instituto
direktorė
prof.
Aušra
Martišiūtė-Linartienė,
Lietuvos
istorijos
instituto
vyresnysis
mokslo
darbuotojas
dr. Tomas
Balkelis,
Prezidento
vyriausioji
patarėja
dr.
Jolanta
Karpavičienė,
Kėdainių
Šviesiosios
gimnazijos
mokytoja
Aldona
Šliažaitė,
Vilniaus
Simono
Daukanto
gimnazijos
mokytojas
dr.
Deimantas
Karvelis,
Kauno
Jono
Jablonskio
gimnazijos
gimnazistas
Rokas
Andriušis,
Joniškio
„Aušros“
gimnazijos
gimnazistė
Aurelija
Rimdžiūtė.
