Dalinkitės
Seime driokstelėjus galimos pedofilijos skandalui valdančiųjų gretose pasigirdo cypimas – chaotiškas, prieštaringas falcetas. Žmonės, kurie pastaraisiais metais visokeriopai tyčiojosi iš nekaltumo prezumpcijos, ją siaurino bei marginalizavo, dabar šią vertybę prisiminė ir net bando prisiminti jos absoliutumą.
Tie patys žmonės, kure džiaugėsi viešu linčiavimu ir sudorojimų virtine „Me too“ judėjimo metu (čia toks judėjimas, kai kas nors gali paskelbti, jog jį kas nors, geriausiai garsus ir turtingas) prieš daugelį dešimtmečių neva skriaudė, seksualiai priekabiavo ir pan., o jis, nabagas, buvo toks liaunas ir kvailutis, kad pasiskųsti nedrįso. Tada atsiranda dar kas nors, kas surinka: „me too“ (mane irgi) ir viskas – prievartautojas, tvirkintojas ar priekabiautojas nuteistas.
„Taip jums ir reikia, alfa patinai“, – apsiseilėjusios ir apsiputojusios klykė aršios feministės, joms antrino net ir vadinamosiose dešiniosiose partijose gausiai užveisti kairuoliai-pažanguoliai.
Tokie patys balsavo ir dėl įstatymo, naikinančio nekaltumo prezumpciją priekabiavimo darbe bylose. Jų nuomone, apkaltintasis, kaip ir darbdavys privalo įrodyti savo nekaltumą, o ne atvirkščiai. Bet kokia abejonė tokiomis „pažangiomis“ reformomis reiškė, kad oponentas gali būti apkaltintas pats esąs potencialus smurtautojas, homofobas, viduramžių iškasena, nacis, mačo, alfa patinas, Putino agentas, patriarchalinis despotas ir šiaip labai blogas žmogus, valstybės bei pažangos priešas. Nei teismų, nei prezumpcijų tokiems. „Viskas ir taip aišku“.
Kairuolynas, tiesa, nervingai sucypė, kai JAV teismas atmetė aktorės (aukos vaidmuo iki galo nepavyko Amber Heard reikalavimą surengti naują teismo procesą, kuomet ji pralaimėjo bylą dėl šmeižto savo buvusiam vyrui, aktoriui Johnny Depp. „Kaip gi taip, ritamės dešimtmečiais atgal“, virkavo leftistinė publika. Taip gardu buvo linčiuoti kada panorėjus, o čia prakeikti retrogradai šventę pagadino… . Nebebus taip lengva pelnytis ir šmeižti.
Įdomu, kad Lietuvoje kai kam šventė pagedo dar anksčiau. Antai dabar konservatorius (jei juos dar galima tokiais vadinti) palikęs bolševikinių pažiūrų Mykolas Majauskas, kuris ne tik garsėjo savo palaikymu „Me too“ idėjoms, maniakišku siekiu ką nors apdrausti ar apmokestinti, bet ir pats gavo ta pačia lazda per kuprą, kuomet buvo apkaltintas galimai nevengęs daugelio mergelių draugijos.
Bet įdomiausia tai, kas vyksta dabar. Didžioji dalis valdančiųjų politikų, iškilių apžvalgininkų staiga tapo neįtikėtinai santūrūs, sterilūs ir supratingi, prisiminė nekaltumo prezumpciją ir kasdien po tris kartus viešai kartoja užkeikimus, kad „bent jau partijos neteiskime“, nedarykime spaudimo teisėsaugai ir pan..
Viskas gerai, ponai, aš su jumis sutinku, bet daugiau dėl asmens ir teisėsaugos – nenuteistas lygu nekaltas. Ir taškas. O štai partiją ir jo buvusius bendražygius teis arba neteis rinkėjai. Ir jų apsisprendimą didele dalimi lems ta atmosfera, ta KALTUMO prezumpcija, kurią jūs jau metų metais diegiate savo „pažangiais“ teisiniais ir politiniais eksperimentais, viešu linčiavimu ir sutelktiniu koliojimu.
Kai kas, kuomet dės kryžiuką biuleteniuose, gali padaryti tai tiesiog saldaus keršto vedinas, o kai kas galimai dėl to, kad patikėjo, jūsų kairuoliškomis vertybėmis ir poreikiu sudoroti visur esančius „alfa patinus“. Ir dzin tos prezumpcijos, kai jos reikalingos ne man, o oponentui.
Man šiandien, dievaži smagu, kuomet matau tuos pačius „Me too“ propaguotojus, 72 lyčių entuziastus, senų pasakų knygų degintojus, neocenzorius, vakarykščius kitų linčiuotojus beviltiškai – kaip jaunimas sako – „besivartančius iš gaidžio“.
Išsivartyti sunku, net jeigu dar išsteni žodį prezumpcija. O sunku todėl, kad savo antilogiškų eksperimentų brūzgynuose susipainiojote taip, kad rišliai – daugybės lyčių painiavoje – nebeišeina išspausti nei kakariekū, nei kud-kudak. Skanaus, ponai, geriant bizalą, kurio receptą patys taip aršiai maišėte ir reklamavote.
Taigi tiek, kaip sakydavo a.a. Lenodas Donskis: be pykčio. Aukštų jums kūrybinių rodiklių – jums jų prireiks.
