Kadangi tęsiasi Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, tęsiame ir analitinius pasvarstymus. Apie dabartį ir perspektyvas. Štai Antra garsaus eksperto įžvalgų dalis. Pirmoji randama čia.
***
Sulig kiekvienu mėnesiu bet kuri naudos karo pristatymo strategijų silpsta. Rusai vis labiau jaučia realias karo išlaidas savo namuose (žr. EDM, 2022 m. gegužės 3 d.; spalio 2 d.; spalio 23 d.; spalio 25 d.; lapkričio 13 d.; lapkričio 27 d.; gruodžio 7 d.; Window on Eurasia, gruodžio 15 d.).
Visų pirma, nepaisant to, kad Maskva kontroliuoja žiniasklaidą, jai nepavyko nuslėpti didžiulių ir vis didėjančių kovinių nuostolių, o tai paskatino daugiau diskutuoti apie tai, kaip šie nuostoliai ir rusų bėgimas į užsienį didina šalies demografinį nuosmukį (žr. EDM, vasario 16 d., rugsėjo 28 d., spalio 19, 24 d.; TheInsider.ru, gruodžio 12 d.). Dėl to sustiprėjo rusų opozicija karui, daugiausia Maskvoje ir Vakaruose (Horizontal Russia, lapkričio 14 d.; Siberia Real; Meduza).
Todėl V. Putino pastangos pristatyti karą, ir kaip ribotą bei kaip “gėrio ir blogio” kovą žlunga. Rusai vis labiau dalijasi į tuos, kurie norėtų, kad karas ir jo nuostoliai kuo greičiau baigtųsi, ir tuos, kurie yra pasirengę siekti konflikto Ukrainoje plėtros vardan Putino kosminių tikslų.
Dėl to išaugo rusų opozicija karui, dažniausiai būtent Maskvoje ir Vakarinėje šalies dalyje (Horizontal Russia, lapkričio 14 d.; Siberia Real; Meduza).
Didelės karo aukos sukėlė masinį jaunų rusų vyrų ir jų šeimų nutekėjimą iš šalies, priversdamos Putiną imtis vis radikalesnių bei represyvesnių priemonių kariuomenei Ukrainoje surinkti (žr. EDM kovo 20 d., liepos 27 d., rugsėjo 13 d.,spalio 31 d.; Sever Real, gruodžio 14 d.).
Toks požiūris kelia pavojų Rusijos ekonominei ateičiai, nes iš jos atimama išsilavinusi klasė, kurios reikia modernizacijai (žr. EDM, 2022 m. lapkričio 17 d.; 2022 m. sausio 12 d.; sausio 23 d.; spalio 31 d.).
V. Putinas teigia, kad pusė tų, kurie pabėgo iš Rusijos, kad išvengtų karo, jau grįžo. Tačiau nepriklausomi Rusijos ekspertai teigia, kad šis skaičius yra ne daug didesnis nei pusė, o tai rodo, kad šimtai tūkstančių išsilavinusių rusų, gyvenančių užsienyje, nėra pasirengę grįžti (Window on Eurasia, gruodžio 17 d.).
Antra, vis dažniau taikomos represijos rodo, kad Kremlius susiduria su realiomis problemomis. Šios susijusiomis su šalies gyventojais, jų nuotaikomis.
Jei kiekvienas rusas palaikytų Putiną ir jo karą, kaip tvirtina jis ir jo šalininkai, jiems nereikėtų naudoti tokių griežtų prievarts metodų.Pradeda atrodyti, kad Kremliaus represinė politika, nors ir veiksminga trumpuoju laikotarpiu, ilgainiui duoda priešingą rezultatą (žr. EDM, lapkričio 27 d.).
Trečia, nors V. Putinas išlaikė Bendrojo Vidaus Produkto augimą, į karinį-pramoninį sektorių įliedamas didžiules pinigų sumas, jis nesugebėjo paremti ar palaikyti kitų Rusijos ekonomikos dalių (žr. EDM, birželio 19 d., spalio 31 d.).
Dėl to vis labiau plinta didelis nepriteklius ir siaučia infliacija. Tikroji Rusijos ekonomikos būklė paneigia V. Putino su gyventojais sudarytą tariamą didelį sandorį, kad jis garantuos aukštesnį gyvenimo lygį mainais į visišką paklusnumą jo politinėms užgaidoms.
Analitikai vis dažniau atkreipia dėmesį į tai, kad karo ekonomika, kuria dabar remiasi V. Putinas, nėra tvari ir neskatins tvaraus ekonomikos augimo.
Savo politika Kremliaus vadovas užtikrina, kad Rusijos pajamos dar dešimtmetį ar daugiau neaugs (Siberia Real, lapkričio 23 d.; Current Time, lapkričio 29 d.).
Šie veiksniai nebūtinai sukels masines demonstracijas gatvėse ar Rusijos elito pastangas nuversti V. Putiną arba privers jį bei jo aplinką pakeisti kursą (žr. EDM, balandžio 10 d.).
Putinas trumpu pavadėliu yra prisirišęs arti jo sosto esančius asmenis, o jo noras rizikuoti šalimi visų, išskyrus jį patį, sąskaita yra pernelyg pastovus.
Dėl jo noro imtis griežtesnių represijų prieš visus, kurie nesutinka, sėkmingas sukilimas mažai tikėtinas. Nors birželio mėnesį ir būta Jevgenijaus Prigožino “nutraukto maišto” bei esama vis didėjančių problemų. Su šiomis Maskva jau dabar susiduria (žr. EDM, birželio 27 d.; liepos 11 d.; liepos 24 d.; rugpjūčio 3 d.).
Šių problemų galėjo pakakti, kad žlugtų bet kuris kitas totalitarizmo suvaržytas autoritarinis valdovas arba bent jau priverstų V. Putiną nutraukti karą prieš Ukrainą ir grasinimus kitoms šalims. Vis dėlto Kremlius susirentė beveik neįveikiamą tvirtovę.
Kas toliau? Apie tai bus tęsinys.
***
Paul Goble, Eurasia Daily Monitor
***
Autorius yra ilgametis Eurazijos etninių ir religinių klausimų specialistas. Pastaruoju metu jis dirbo Azerbaidžano diplomatinės akademijos tyrimų ir leidinių direktoriumi. Anksčiau buvo Audentes universiteto Taline prodekanu socialiniams ir humanitariniams mokslams ir Tartu universiteto Eurokolegijos Estijoje vyresniuoju mokslo darbuotoju.
Ten dirbdamas jis pradėjo rengti leidinių ciklą “Langas į Euraziją”. Prieš pradėdamas dirbti šio universiteto dėstytoju 2004 m., jis ėjo įvairias pareigas JAV Valstybės departamente, Centrinėje žvalgybos valdyboje ir Tarptautiniame transliuotojų biure, taip pat dirbo “Amerikos balse”, “Laisvosios Europos radijuje / Laisvės radijuje” ir Carnegie tarptautinės taikos fonde.
Jis dažnai rašo etniniais ir religiniais klausimais, yra išleidęs penkis tomus apie etniškumą ir religiją buvusioje sovietinėje erdvėje. Baigęs Majamio universitetą Ohajuje ir Čikagos universitetą.
Buvo apdovanotas Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių ordinais už darbą skatinant Baltijos šalių nepriklausomybę ir Rusijos pajėgų išvedimą iš šių anksčiau okupuotų kraštų.
The post Putinui meluoti vis sunkiau net rusams (II) appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
