Lietuva jau yra pasiekusi proveržį tokiose srityse kaip atsinaujinanti energija, PET atliekų surinkimas ar biokuru grįstas centralizuotas šildymas, o bendromis ES bei mūsų šalies struktūrų, verslo, mokslo ir visuomenės pastangomis artimiausiais metais bus siekiama dar ambicingesnių žaliųjų tikslų. Apie tai penktadienį diskutavo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų organizuotos konferencijos „Žalioji ekonomika. Tvarus verslas“ dalyviai.
Renginyje dalyvavę viešojo sektoriaus ir verslo atstovai vienu balsu sutarė – pastaraisiais metais išryškėję su tvarumu susiję pokyčiai visuomenės požiūryje ir reguliavime yra nebegrįžtami, o tvarumas, švariosios, žaliosios ir žiedinės technologijos taps prioritetinėmis. Nors tam tikri tikslai, pvz., iki 2050 m. Europai tapti neutralia klimatui, šiandien dar sunkiai įsivaizduojami technologiniu ar ekonominiu požiūriais, ES yra numačiusi milžinišką finansinį palaikymą ir koordinacinę pagalbą, o verslas šias ambicijas pasitinka pozityviai.
Kaip teigė konferenciją atidaręs Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vladas Pleskovas, akivaizdu, kad XX-XXI amžiuose žmonijos vystymasis tapo eksponentinis, o laimėjimus technologinio išsivystymo ir vartojimo srityse lydi atitinkama žala gamtai, ekologinei pusiausvyrai ir klimatui.
„Tai didelis iššūkis. Ir norint jį įveikti, verslui reikia būti vieningam ir laikytis kartu“, – sakė V. Pleskovas.
Renginyje kalbėjęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad šiandienos ekonomika privalės keistis – turėsime atsiriboti nuo didesnio anglies išteklių kasimo ir juos perpanaudoti. Laimei, pasak jo, aplinkos ir žalumo klausimai jau nebėra pavienių įmonių ar valstybių misija – tai jau tampa koordinuotu pasaulio lyderių klausimu, atsiranda bendri standartai ir įsipareigojimai.
Ministras konferencijoje pristatė finansines ir įstatymines priemones, kurios daugeliu atvejų bus orientuotos ne į draudimus, o į verslo skatinimą atliekas pradėti vertinti kaip žaliavą naujų produktų ar energijos kūrimui, taip pat sudaryti palankesnę terpę tvaresnių medžiagų kūrimui ir naudojimui tokiuose sektoriuose kaip statyba.
„Mes esame žaliavų ir energijos importo šalis. Vien energijos importui kasmet išleidžiame 2,5 mlrd. EUR. O sugebėdami teisingai grąžinti žaliavas atgal į ekonomiką, iš linijinio principo pereiti į žiedinį, galime ne tik pasilikti šiuos pinigus, bet ir sukurti tūkstančius naujų darbo vietų“, – teigė ministras.
Jis taip pat pabrėžė, kad Europos žaliasis kursas yra konstruojamas ne „botago“, o partnerysčių ir bendradarbiavimo principu, todėl numatoma solidi parama tiek tyrimams, tiek verslo aljansams siekiant sprendimus bendromis jėgomis atrasti greičiau.
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų renginyje esamas ir planuojamas priemones verslui prisitaikyti prie pokyčių ir prisidėti prie naujovių išsamiai pristatė Ekonomikos ir Inovacijų ministerijos, Aplinkos projektų valdymo agentūros ir Lietuvos verslo paramos agentūros atstovai. Svarbi žinia yra tai, kad Lietuvai per įvairias priemones numatomi ne tik milijardai eurų tvariam ir efektyviam verslui, transportui, energetikai ar skaitmenizavimui. Atsižvelgiant į pandemijos nulemtus iššūkius, Europos ir Lietuvos pareigūnai taip pat turi principinį sutarimą siekti šias priemones atverti ir įgyvendinti greičiau nei įprasta.
Renginyje savo patirtimi, planai ir įžvalgomis dalinosi ir Klaipėdos verslo lyderiai.
“Vakarų medienos grupės” energetikos krypties vadovas Petras Leknius pristatė ne tik savo tvarumo bei automatazacijos strategiją ar 11 savo saulės ir vėjo jėgainių trijose valstybėse projektus, bet ir naujos inžinerinės medienos gamyklos planus Naujojoje Akmenėje. Šis projektas, į kurį planuojama investuoti apie 150 mln. EUR, ne tik sukurtų 350 darbo vietų, bet ir atlieptų ambicingą ES tikslą didinti atsinaujinančių žaliavų naudojimą statybų pramonėje. Planuojama, kad konstrukcinė mediena artimiausiu metu bus įteisinta ir Lietuvos pastatų statybose, o šias technologijas valstybė turėtų skatinti ir suteikdama joms prioritetą viešuosiuose statybų pirkimuose.
Apie savo žingsnius tvarumo, atsinaujinančios energetikos ir žiedinės ekonomikos srityje renginyje kalbėjo ir Klaipėdos LEZ veikiančios PET gamintojos „NEO GROUP“ vadovas Ruslanas Radajevas. Jis sveikino „vienodas taisykles“ Europos pramonės atstovams ir ragino toliau jas plėsti tokiose srityse kaip perdirbimui tinkamas pakuotės dizainas ar antrinių žaliavų vietinio surinkimo tobulinimas bei jų importo iš trečiųjų šalių ribojimai.
„Praktika jau šiandien rodo, kad žiedinė ekonomika PET sektoriuje yra įmanoma, tereikia bendromis pastangomis toliau kurti puikiai perdirbamus produktus. Taip pat itin svarbus švietimas bei harmoniškas teisinis reguliavimas“, – sakė R. Radajevas, minėjęs, kad PET sektorius aktyviai ieško galimybių ne tik tapti “žiedišku”, bet ir apskritai prisidėti prie anglies išėmimo iš atmosferos.
Klaipėdos uosto direktorius Algis Latakas konferencijoje pristatė dešimtis uosto sprendimų aplinkos stebėsenos, taršos mažinimo bei tvarumo srityje. Tačiau jis pabrėžė, kad rudenį turėtų būti baigta ruošti itin išsami žaliojo uosto koncepcija, kurioje numatomos priemonės dar labiau paspartins uosto teigiamus pokyčius.
„Žalumas kainuoja, bet šiandien jis tampa vienas pagrindinių konkurencingumo kriterijų. Klaipėda klestės, jei bus tvari. Klaipėda nukentėtų, jei uostas ir pramonė pasitrauktų iš miesto, todėl uostas turės tapti atviresniu, tvaresniu ekonominiu, socialiniu ir aplinkosaugos aspektais“, – kalbėjo A. Latakas.
O Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas renginyje pristatė išmaniosios ir žaliosios LEZ teritorijos viziją bei kartu su bendruomenėmis, Klaipėdos universitetu ir Australijos bendrove “Envirosuite” įgyvendintą oro srautų modeliavimo ir monitoringo projektą.
Pasak E. Kiudulo, Klaipėdos LEZ siekia būti ne miesto kaimyne, o jo dalimi, todėl strateginėje LEZ teritorijos perspektyvoje yra numatoma, kad dalis zonos bus skirta mokslinei veiklai, žaliajam parkui ir kitoms žaliosios bei bioįvairovei draugiškoms zonoms.
„Nors mūsų kompanijos stipriai keičiasi ir orientuojasi į aukštą pridėtinę vertę, esame per arti Klaipėdos, kad galėtume būti vien pramoninės plėtros teritorijoje. Norime ir siekiame būti tvaria miesto dalimi, tad ateities LEZ’as apims ir laisvalaikio, mokslo, inovacijų zonas bei veiklas. Be abejo, tvarumas apima ir aktyvų dialogą bei bendrystę su miesto bendruomenėmis, mums tai jau pasiteisina ir šią kryptį vystysime ir toliau“ – sakė E. Kiudulas.
