Ruošiamės Velykoms: kaip užtikrinti, kad maistas ant šventinio stalo būtų saugus

Artėjant Šventom Velykom, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento (NVSC) specialistai primena pagrindinius principus, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, norint po švenčių išvengti ūmių žarnyno infekcinių susirgimų. Labai svarbi yra tinkama asmens bei aplinkos higiena ir saugus maistas.

Kai kurie žarnyno ligų sukėlėjai aplinkoje būna gyvybingi pakankamai ilgai (nuo 2 parų iki mėnesio), priklausomai nuo sukėlėjo. Užsikrečiama, kai ligos sukėlėjas patenka į žmogaus organizmą su maistu, vandeniu ar per užterštus aplinkos daiktus. Didžiausią nerimą kelia bakterijos, nes esant skirtingai aplinkos temperatūrai, bakterijų gyvybingumas skiriasi. Pavyzdžiui, esant 0–+5 ºC temperatūrai, bakterijos dauginasi lėtai, o jei pagamintas maistas bus laikomas nuo +16 iki +52 ºC temperatūroje, susidarys palankios sąlygos ne tik bakterijoms daugintis, bet ir išskirti joms toksinus. 100 ºC temperatūroje dauguma bakterijų žūva, tuo tarpu nuo +116 iki +121 ºC temperatūra yra pražūtinga jau visoms bakterijoms.

Šventų Velykų stalo neįsivaizduojame be kiaušinių ir jų patiekalų, todėl NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Valaikienė pataria, kaip tinkamai tvarkyti kiaušinius:

• Maistui vartoti tik šviežius kiaušinius.
• Kiaušinius pirkti tik iš patikimų prekybos vietų.
• Kiaušinius laikyti tik šaldytuve, taip jie ilgiau išliks kokybiški.
• Nevartoti suskilusių ar nešvarių kiaušinių, prieš vartojimą būtinai kiaušinius nuplaukite.
• Vartoti tik gerai išvirtus ar iškeptus kiaušinius.
• Nelaikyti termiškai apdorotų šiltų kiaušinių daugiau nei 2 valandas kambario temperatūroje, jei iš karto paruoštų kiaušinių nesuvartojote, laikykite juos šaldytuve.
• Visada nusiplauti rankas po kiaušinių tvarkymo.
• Vengti maisto su žaliais kiaušiniais, ypatingai namuose gamintų ledų, kremo, plakto trynio su cukrumi. Pramoniniu būdu šie maisto produktai gaminami iš pasterizuotų kiaušinių, todėl jie yra saugūs.

Remiantis naujausia Europos maisto saugos tarnybos (toliau – EFSA) ir Europos ligų centro ataskaita apie zoonozines ligas, galima teikti, kad per pastaruosius penkerius metus Europoje užregistruoti žmonių susirgimai kampilobakterijoze ir salmonelioze stabilizavosi, bet ULAC specialistai pabrėžia – šių ligų prevencija ir kontrolė, ypatingai šiltuoju metų laiku, išlieka itin svarbi.

Nuo 2005 m. kampilobakteriozė buvo labiausiai paplitusi virškinimo trakto liga Europos Sąjungos šalyse (toliau – ES), 2019 m. šia liga buvo užregistruota daugiau nei 220 000 žmonių susirgimų. Salmoneliozė antra pagal dažnumą zoonozinė liga ES – užregistruota maždaug 88 000 žmonių susirgimų. Daugiametė statistika rodo, kad ir Lietuvoje daugiausiai užregistruojama kampilobakteriozės ir salmoneliozės atvejų. 2019 m. buvo užregistruota 1225 kampilobakterioszės ir 749 salmoneliozės atvejai. Dažniausiai šių užkrečiamųjų ligų priežastis – vištų kiaušiniai, vištiena ir jos produktai. Labiausiai imlūs šioms infekcijoms – vaikai iki trejų metų ir vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės bei imunosupresiją patiriantys asmenys.

Per maistą plintančios užkrečiamosios ligos pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu.

ULAC medikai rekomenduoja tinkamai tvarkyti maistą ir nepamiršti asmens higienos:

Laikytis švaros

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informacija