Rusija penktadienį pareiškė, kad NATO turėtų oficialiai atšaukti 2008 metais priimtą sprendimą atverti duris Sakartvelo ir Ukrainos stojimui į Aljansą, tvirtindama, kad suteikdamos Maskvai garantijų, jog karinis blokas nebus plečiamas į rytus, Vakarų šalys užsitikrintų savo „fundamentalius“ interesus.
Užsienio reikalų ministerijos pranešime taip pat reikalaujama, kad NATO liautųsi rengti karines pratybas arti Rusijos sienų. Ministerija pridūrė, kad šis ir kiti su saugumu susiję reikalavimai bus pateikti „artimiausioje ateityje“.
Anksčiau šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš dvi valandas trukusias derybas vaizdo ryšiu su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) reikalavo, kad Vakarai pateiktų „rašytinių garantijų“, jog Ukraina netaps NATO placdarmu.
Kelias pastarąsias savaites Rusija prie sienos su Ukraina sutelkė apie 100 tūkst. karių. V. Putinas nesakė, ar Maskva planuoja įsiveržti, bet pabrėžė, kad šalis turi teisę pasirūpinti savo saugumu.
Penktadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Jungtinės Valstijos turėtų oficialiai užverti NATO duris tiek Ukrainai, tiek Sakartvelui. Abiem šalims 2008 metais buvo pažadėta, kad jos kada nors galės tapti Aljanso narėmis.
„Dėl Europos saugumo fundamentalių interesų būtina oficialiai išsižadėti 2008 metų NATO viršūnių susitikimo Bukarešte sprendimo, kad „Ukraina ir Sakartvelas taps NATO narėmis“, – sakoma URM pranešime.
Paremdama Ukrainos ir Sakartvelo siekius NATO pažeidžia Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pagrindinį principą, jog jos narių „saugumas neturi būti stiprinamas kitų valstybių narių sąskaita“, pabrėžė Maskva.
Anot ministerijos, Vakarų karinis blokas taip pat turėtų garantuoti, kad Rusijos saugumui pavojų kelianti ginkluotė nebus dislokuojama prie Rusijos vakarinių sienų – nei NATO narių, nei Aljansui nepriklausančių šalių teritorijose.
Maskva taip pat sako norinti sulaukti NATO „konkrečios“ reakcijos į virtinę ankstesnių pasiūlymų, įskaitant reikalavimą perkelti karines pratybas toliau nuo Aljanso ir Rusijos pajėgų „sąlyčio linijos“.
URM pridūrė, kad turėtų būti atnaujintas „reguliarus dialogas“ tarp Rusijos, JAV ir NATO gynybos pareigūnų.
Ukraina toli gražu nėra priartėjusi prie stojimo į NATO, bet Jungtinės Valstijos padeda Kijevui apmokyti savo pajėgas ir yra pasižadėjusios skirti daugiau kaip 2,5 mlrd. dolerių Ukrainos kariniams pajėgumams stiprinti, šalies rytuose nuo 2014 metų tęsiantis konfliktui su Rusijos remiamais separatistais.
NATO vadovas reikalavimą atmeta
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pentadienį atmetė Rusijos reikalavimą, kad Vakarų šalys atšauktų savo kvietimą Ukrainai įstoti į Aljansą.
„NATO ryšį su Ukraina spręs 30 NATO sąjungininkių ir Ukrainai – niekas kitas“, – J. Stoltenbergas pareiškė per bendra spaudos konferenciją su Vokietijos naujuoju kancleriu Olafu Scholzu (Olafu Šolcu).
„Negalime sutikti, kad Rusija stengiasi atkurti sistemą, kai galingosios šalys kaip Rusija turi įtakos zonas, kuriose jos gali kontroliuoti arba spręsti, ką gali daryti kitos narės“, – pridūrė jis.
Anksčiau Rusijos užsienio reikalų ministerija paragino NATO oficialiai aštaukti 2008 metų deklaraciją, atvėrusią duris Sakartvelui ir Ukrainai įstoti į bloką.
„Dėl Europos saugumo fundamentalių interesų būtina oficialiai išsižadėti 2008 metų NATO viršūnių susitikimo Bukarešte sprendimo, kad „Ukraina ir Sakartvelas taps NATO narėmis“, – sakoma URM pranešime.
Rusijos pajėgos iki šiol laikomos dviejuose separatistiniuose Sakartvelo regionuose po 2008 metais kilusio trumpo karo tarp Maskvos ir Tbilisio. Be to, Maskva 2014 metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir, kaip manoma, remia separatistų kovotojus šios šalies rytiniame Donbaso regione.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija sutelkė prie sienos su Ukraina apie 100 tūkst. karių. Šie manevrai sukėlė nerimą Vašingtone ir NATO būstinėje Briuselyje.
Anksčiau šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš dvi valandas trukusias derybas vaizdo ryšiu su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) reikalavo, kad Vakarai pateiktų „rašytinių garantijų“, jog Ukraina netaps NATO placdarmu.
Redaktorius Raimondas Čiuplys
***
Baltijos šalims stojant į NATO Rusija irgi buvo prieš. Ji dar anksčiau priešinosi bet kokiai NATO plėtrai į rytus. Lietuva tapo NATO nare 2004 metų kovo mėn. 29 d. NATO yra tarptautinė politinė ir karinė gynybinio pobūdžio sąjunga, įkurta 1949 m. Agresija prieš vieną aljanso šalį laikoma jų visų užpuolimu.
BNS, “kaunieciams.lt”
