Kuo ilgiau tęsiasi Kremliaus karas su Ukraina, tuo labiau didėja korupcija Rusijoje, nes randasi vis daugiau galimybių kyšininkavimui, turto nusavinimui ir netinkamam paskirstymui.
Kremlius paprastai stengiasi sumenkinti korupcijos augimą, siekdamas nuslėpti, kaip Putino režimas išnaudoja ją, idant užsitikrintų šio proceso naudos gavėjų paramą bei išvengtų rusų, kurie iš korupcijos naudos negauna, bet yra jos aukos, pasipiktinimo.
Korupcijos keliamas pavojus tapo toks didelis, kad birželio mėnesį Maskva paskelbė duomenis, rodančius jos augimą, pabrėždama, kaip korupcija kenkia Putino karo pastangoms ir mažina paramą jo režimui.
Korupcija jau seniai yra problema Rusijoje, net ir valdant autoritariniams lyderiams. Daugelis aukštų Rusijos pareigūnų teigia, kad jos niekada nepavyks išnaikinti (Window on Eurasia, 2021 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. gruodžio 6 d.; RBC, gegužės 20 d.).
Net prieš visapusišką invaziją į Ukrainą 2022 m. Putinas naudojosi korupcija, kad jo naudos gavėjai taptų priklausomi nuo jo režimo ir remtų jo tikslus (Window on Eurasia, 2021 m. rugsėjo 9 d.).
Istoriškai korupcija yra didesnė karo metu, nes žmonės yra pasirengę mokėti kyšius, kad išvengtų tarnybos ar nebūtų siunčiami į frontą (Prodolzhenie Sleduet, 2023 m. rugpjūčio 31 d.; žr. EDM, 2024 m. spalio 10 d.; Versia, birželio 25 d.).
Karo metu vyriausybės taip pat skiria pinigus karinei pramonei, sukuriant naujas galimybes verslininkams ir politikams kurti didelius ir sudėtingus nusikalstamus planus, siekiant pasisavinti pinigus, skirtus kariniams tikslams (Vazhnie Istorii, vasario 17 d.; RBC, birželio 16 d.; Radio Svoboda, birželio 23 d.).
Putino karas Ukrainoje nėra išimtis. Kuo ilgiau jis tęsiasi, tuo labiau auga korupcija Rusijoje. Kremlius bandė nuslėpti šią tendenciją, išpūsdamas atrinktas kovos su korupcija bylas, tačiau retai baudžia Kremliui artimus asmenis ar tuos, kurie nori karo Ukrainoje.
Maskva tuošuoja blogėjančią bendrą korupcinę padėtį, apribodama kyšius, kuriuos paprasti rusai turi mokėti už vyriausybės paslaugas, pavyzdžiui, paso išdavimą ar medicininę priežiūrą (Kholod, 2023 m. rugpjūčio 16 d.; Rusijos prekybos ir pramonės rūmai, 2024 m. gruodžio 9 d.; The Insider, kovo 25 d.; Radio Svoboda, birželio 23 d.).
Kremlius nenori atkreipti dėmesio į tai, kaip Putino režimas palengvino korupcijos plitimą, siekdamas užtikrinti, kad tie, kurie iš to gauna naudos, remtų sistemą ir jos karą su Ukraina (Versia, 2024 m. balandžio 1 d.).
Maskva ypač bijo neigiamos reakcijos į korupciją, nes ji padėjo sustiprinti velionio opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno, kuris iki šiol yra didžiausias Putino vidaus iššūkis, populiarumą (žr. EDM, 2024 m. vasario 20, 21 d.).
Reaguodama į grėsmę, kurią kelia pasipiktinimas korupcija, Maskva ją pripažino ribotai. Kremlius paskelbė išsamius naujus duomenis, rodančius, kaip rimta tapo korupcijos problema nuo Putino visapusiško įsiveržimo į Ukrainą (Vazhnie Istorii, vasario 17 d.; RBC, birželio 16 d.; Radio Svoboda, birželio 23 d.).
Kadangi nepriklausomi tyrimai, kuriais stebimas korupcijos augimas, įskaitant atskirus teismo procesus ir kitus duomenis, rodo, kad Kremliaus duomenys nepakankamai atspindi problemą, jų paskelbimas gali atrodyti rizikingas. Kremlius tikriausiai apskaičiavo, kad daugelis rusų priims oficialius korupcijos skaičius kaip tikslesnius nei nepriklausomi vertinimai, nes jie laikomi įgijusiais vyriausybės autoritetą.
Kremliaus pripažinimas, kad korupcija egzistuoja, yra patvirtinimas, kad karo metu korupcija Rusijoje smarkiai išaugo.
Praėjusią savaitę Generalinės prokuratūros paskelbti oficialūs skaičiai atkreipia dėmesį į nerimą keliančią tendenciją (TASS, 2024 m. gruodžio 9 d.; RBC, birželio 19 d.; Prokuratūros duomenys RBC, peržiūrėta birželio 25 d.).
Rusijos valdžios institucijos per pirmuosius tris 2025 m. mėnesius nustatė 15 438 nusikaltimus, klasifikuojamus kaip korupcija. Šis skaičius yra 24 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, daug didesnis nei iki 2022 m. ir rodo didesnį augimo tempą nei 2023–2024 m., kai tokie nusikaltimai padidėjo tik 5,7 proc. Korupcijos nusikaltimai taip pat padidėjo kaip visų nusikaltimų dalis.
Šių metų pirmąjį ketvirtį korupcijos nusikaltimai sudarė 3,2 proc. visų nusikaltimų, palyginti su 2,6 proc. tuo pačiu 2024 m. ketvirčiu. Be to, nuo sausio iki kovo mėn. kaltinimai dėl kyšininkavimo padidėjo nuo 7300 2024 m. iki 9418 2025 m.
Generalinė prokuratūra teigė, kad kaltinimų korupcija, susijusių su nedideliais kyšiais, dalis sumažėjo, tačiau nepateikė statistinių duomenų, kurie patvirtintų šį teiginį.
Didelės kyšio sumos paprastai susijusios su aukštais pareigūnais ar stambiais verslininkais, o ne su eilininiais rusais. Tačiau Rusijos prokurorai užtikrino apkaltinamąjį nuosprendį tik 5 478 iš šių bylų (Prokuratūros duomenys RBC, prieiga birželio 25 d.).
Kyšininkavimo atvejai ir toliau sulaukia didžiausio dėmesio, ypač atvejai, susiję su kyšiais, sumokėtais siekiant išvengti karinės tarnybos arba pagerinti kario padėtį. Kai kurie Rusijos kariai Ukrainoje moka kyšius vadams, kad gautų atostogas arba išvengtų siuntimo į frontą (Vazhnie Istorii, vasario 17 d.).
Tačiau šie nusikaltimai yra niekis, lyginant su tais, kuriuos padaro verslo, kariuomenės ir vyriausybės aukšto rango pareigūnai, pasisavinantys vyriausybės išlaidas, skirtas kariuomenei ar kitoms režimo reikmėms, teigia ekspertai, tokie kaip Alyona Vandysheva iš „Transparency International Russia“ (Radio Svoboda, birželio 23 d.).
Šios korupcijos formos apima žymiai didesnes pinigų sumas, todėl daro didesnę žalą vyriausybei ir Rusijos žmonėms (Kommersant, birželio 9 d.).
Vyriausybės vykdomas verslo konfiskavimas ir tų įmonių kontrolės perdavimas Putino artimiausiems bendražygiams yra dar viena auganti korupcijos forma. Nuo 2022 m. iki 2025 m. kovo 17 d. Kremlius konfiskavo įmones, kurių turtas 2024 m. sudarė daugiau nei 2 % Rusijos bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. maždaug 32,7 mlrd. JAV dolerių (Novaya Gazeta, kovo 25 d.).
Per pirmuosius 2,5 2025 m. mėnesius Maskva nacionalizavo įmones, kurių turtas sudarė du trečdalius viso 2024 m. konfiskuoto turto, ir šis skaičius tikriausiai toliau didės, nes Rusijos karas su Ukraina reikalauja daugiau išteklių (Novaya Gazeta, kovo 25 d.).
Ši „nauja korupcijos forma“ neatsispindi generalinio prokuroro statistikoje, tačiau ji yra svarbesnė už tokius nusikaltimus kaip kyšininkavimas, nes ji daro įtaką kur kas didesniam rusų skaičiui.
Rusijos žmonės dažnai nežino apie korupcijos schemas federalinės vyriausybės lygmeniu, nebent Kremlius nusprendžia padaryti pavyzdį iš kai kurių į tai įtrauktų asmenų (The Insider, kovo 25 d.).
Kai kurie stebėtojai teigia, kad staigus korupcijos padidėjimas Rusijoje dėl karo su Ukraina reiškia, jog Maskva negali laimėti, arba netgi kad Putino režimas negali išlikti, nepriklausomai nuo karo baigties.
Londone gyvenantis rusų analitikas Vladimiras Pastuchovas teigia, kad „Putino režimas nesugebės atlaikyti ilgos karo sukeliamų įtampų“, nes jis labai priklauso nuo korupcijos, tad jam reiktų taikyti dar didesnes represijas nei Stalinas, siekiant išlaikyti elitą paklusnų (Telegram/@v_pastukhov, 2024 m. sausio 10 d.; Kasparov.ru, 2024 m. sausio 11 d.).
Putinas gali padaryti išvadą, kad jis privalo sumažinti korupciją arba susidurs su katastrofa, bet tai jis gali padaryti tik padidindamas represijas, kad kompensuotų.
Eurasia Daily Monitor
