Dalinkitės
Rusijos
karas
prieš
Ukrainą
tapo
iššūkiu
jos
kariuomenės
požiūriui
į
bepiločius
orlaivius
(BPO)
ir
Rusijos
pramonės
bazei,
į
kurią
remiasi
BPO
kūrimas
bei
gamyba.
Atvirų
šaltinių
duomenimis,
nuo
vasario
24
d.
iki
rugsėjo
13
d.
Rusija
neteko
apie
300
žvalgybinių
ir
kovinių
bepiločių
orlaivių,
ką
patvirtina
nuotraukos
ar
vaizdo
įrašai.
Tarp
jų,
be
kita
ko,
buvo
183
žvalgybiniai
nepilotuojami
orlaiviai
“Orlan-10”
ir
jų
modifikacijos,
38
žvalgybiniai
nepilotuojami
orlaiviai
“Eleron”,
38
nepilotuojami
orlaiviai
“Zala”,
šeši
nepilotuojami
orlaiviai
“Orion”
ir
šeši
aukštasparniai
žvalgybiniai
nepilotuojami
orlaiviai
“Forpost”
(Oryxspioenkop.com,
žiūrėta
rugsėjo
13
d.).
Ukrainos
ginkluotųjų
pajėgų
generalinio
štabo
vertinimu,
nuo
karo
pradžios
Rusija
iš
viso
prarado
4650
įvairių
tipų
BPO
(Kyiv
Independent,
rugsėjo
13
d.).
Į
šį
skaičių
įeina
nemažai
Rusijos
gamybos
“Lancet”
ir
Irano
gamybos
bepiločių
šaudmenų
“Shahed”,
paprastai
vadinamų
“dronais
kamikadzėmis”.
Šis
įvertis
gali
būti
per
mažas,
nes
neaišku,
kiek
dronų
Rusija
prarado
okupuotose
Ukrainos
teritorijose.
Taip
pat
neaišku,
kiek
komercinių
dronų,
pavyzdžiui,
DJI
Mavic
ir
kitų,
buvo
prarasta.
Šiuos
konkrečius
dronus
daugiausia
tiekė
Rusijos
regioninės
administracijos
ir
Rusijos
savanoriai
(Nikkei
Asia,
liepos
1
d.).
Totalinės
invazijos
į
Ukrainą
išvakarėse
Rusijos
kariuomenė
turėjo
daugiau
kaip
2
000
BPO,
neskaitant
dronų
be
šaudmenų.
Tai
reiškia,
kad
jos
žvalgybinių
ir
kovinių
dronų
parkas
patyrė
didelių
nuostolių
(Kremlin.ru,
2021
m.
lapkričio
2
d.).
Birželio
28
d.
Rusijos
vyriausybė
patvirtino
“Bepiločių
orlaivių
plėtros
strategiją
iki
2030
m.”
(Government.ru,
birželio
28
d.).
Dokumente
teigiama,
kad
2018-2022
m.
Rusijos
valstybinės
institucijos
ir
valstybinės
įmonės
išleido
daugiau
kaip
13
mlrd.
rublių
(daugiau
kaip
190
mln.
JAV
dolerių)
BPO
įsigyjimui.
Gynybos
ministerija
ir
įvairios
Rusijos
teisėsaugos
institucijos
gavo
apie
30
proc.
šių
pirkimų,
iš
viso
apie
3,9
mlrd.
rublių
(57
mln.
JAV
dolerių).
Į
šiuos
skaičius
neįtrauktos
išlaidos
naujų
BPO
moksliniams
projektams
ir
plėtrai,
kurios
gali
būti
gana
didelės.
Pavyzdžiui,
2020
m.
pirmojo
Rusijos
sunkaus
smogiamojo
kovinio
drono
S-70
“Okhotnik”
kūrimo
išlaidos
viršijo
1,5
mlrd.
rublių
(21
mln.
JAV
dolerių)
(“Izvestija”,
2020
m.
birželio
4
d.).
Dokumente
visų
pirma
išdėstytas
pagrindinis
Rusijos
dronų
pramonės
ateities
plėtros
ir
gamybos
scenarijus.
Jame
numatoma,
kad
iki
2026
m.
mokslinių
tyrimų
ir
plėtros
bei
gamybos
srityse
reikės
330
000
darbuotojų,
iki
2030
m.
–
milijono,
o
iki
2035
m.
–
1,5
milijono.
Planuojama,
kad
2023-2026
m.
bus
pagaminta
52
100
BPO,
kurių
vidutinė
metinė
gamybos
apimtis
viršys
13
000;
2027-2030
m.
–
105
500
BPO,
kurių
vidutinė
metinė
gamybos
apimtis
viršys
26
000;
2031-2035
m.
–
177
700
BPO.
Taigi,
vidutinė
metinė
gamybos
apimtis
viršys
35
500
(Government.ru,
birželio
28
d.).
Prognozuojami
dronų
pramonės
darbuotojų
skaičiai
yra
gana
nerealūs.
Numatomi
gamybos
rodikliai
signalizuoja,
kad
Rusijos
vyriausybė
neplanuoja
sukurti
rusiško
atitikmens
Kinijos
įmonei
DJI,
kuri
kasmet
parduoda
milijonus
mažų
plataus
vartojimo
dronų.
Rusijos
vyriausybė
mano,
kad
jos
pramonė
gali
gaminti
daug
sudėtingesnius
civilinius
ir
karinius
bepiločius
aparatus.
Tai
reiškia,
kad
Maskva
greičiausiai
laikysis
plėtros
modelio,
kuris
pirmą
kartą
pasirodė
2010-ųjų
pradžioje
(TASS,
vasario
6
d.):
Vyriausybė
investuoja
daugiau
pinigų
į
BPO.
Daugiau
valstybinių
įmonių
įsitraukia
į
dronų
mokslinius
tyrimus
ir
plėtrą
bei
gamybą,
pasikliaudamos
importuojamais
komponentais
bei
pramonine
įranga.
Pradeda
daugėti
naujų
BPO
projektų.
O
dėl
didesnių
vyriausybės
investicijų
poreikio
ciklas
prasideda
iš
naujo.
Tačiau
Maskvos
ambicijoms
kenkia
tai,
kad
jai
trūksta
tinkamų
finansinių
šaltinių,
technologijų,
įrangos
ir
žmogiškojo
kapitalo.
Dėl
šių
trūkumų
ir
dėl
to,
kad
dėl
Vakarų
sankcijų
Rusijai
nutrauktas
pramoninis
bendradarbiavimas
su
daugeliu
išsivysčiusių
šalių,
šis
modelis
tampa
netvarus
materialinių
rezultatų
požiūriu.
Serijinės
S-70
“Ochotnik”
gamybos
pradžia
buvo
numatyta
2023
m.
Dabar
jis
atidėtas
iki
2025
m.
(Ura.ru,
2022
m.
gegužės
18
d.;
TASS,
balandžio
25
d.).
Ilgojo
ištvermingumo
sunkiųjų
dronų
“Altius”
serijinė
gamyba
buvo
artima
pradžiai
daugiau
nei
prieš
metus,
tačiau
nuo
to
laiko
ji
mažai
pasistūmėjo
į
priekį
(RBC.ru,
2022
m.
birželio
13
d.).
Pagrindinė
problema
yra
ta,
kad
nėra
pakankamai
variklių,
nes
pirminiame
plane
buvo
numatyta
naudoti
Vokietijoje
pagamintus
dyzelinius
variklius
RED
A03.
Šiuo
metu
Rusija
kuria
dvi
vokiškų
variklių
alternatyvas.
Pirmoji
yra
turbosraigtinis
VK-800SM,
kurį
sukūrė
bendrovė
ODK-Klimov.
Tačiau
planuojama,
kad
oficialus
šio
variklio
sertifikatas
bus
suteiktas
tik
2024
m.
pabaigoje.
O
serijinė
30
variklių
per
metus
gamyba
prasidės
tik
2025
m.
(Take-off.ru,
balandžio
6
d.).
Antrasis
variantas
–
stūmoklinis
variklis
APD-500.
Jį
kuria
Rusijos
valstybinis
Centrinis
aviacijos
variklių
institutas
kartu
su
Centriniu
mokslinio
tyrimo
automobilių
ir
automobilių
variklių
institutu
(NAMI)
(Ciam.ru,
2021
m.
spalio
14
d.).
Jo
specifikacijos
panašios
į
RED
A03
variklio,
tačiau
APD-500
naudoja
ne
dyzeliną,
o
benziną.
APD-500
kilo
iš
automobilio
variklio,
kurį
2010-aisiais
bendradarbiaudamas
su
“Porsche”
kūrė
NAMI.
Tai
reiškia,
kad
jis
neišvengiamai
priklauso
nuo
importuojamų
komponentų.
Neaišku,
ar
Rusija
bus
pajėgi
pati
pradėti
serijinę
APD-500
gamybą.
Ta
pati
problema
aktuali
ir
vidutinės
klasės
žvalgybinio
/
kovinio
drono
“Orion”
atveju.
Centrinis
aviacijos
variklių
institutas
Maskvoje
kartu
su
GMZ
Agat
kuria
stūmoklinį
variklį
APD-100/120
(Aviatp.ru,
žiūrėta
rugsėjo
14
d.).
ADP-100/120
turėtų
būti
Austrijoje
gaminamo
stūmoklinio
variklio
Rotax
914,
kuris
iš
pradžių
buvo
naudojamas
bepiločiuose
orlaiviuose
“Orion”,
atitikmuo.
Tačiau
APD-100/120
sauso
variklio
masė
yra
96
kilogramai,
o
“Rotax
914”
su
visomis
pagalbinėmis
sistemomis
–
74,7
kilogramo.
Be
to,
50
svarbiausių
komponentų,
susijusių
su
APD-100/120
degalų
sistema,
vis
dar
priklauso
nuo
užsienio
tiekimų.
Ateinančiais
metais
Rusijos
dronų
pramonėje
problemos
tęsis,
o
gal
net
dar
labiau
sustiprės.
Maskvai
bus
vis
sunkiau
suvaldyti
visus
su
dronų
gamyba
susijusius
klausimus,
ypač
kariniame
sektoriuje.
Vis
dėlto
savo
ambicijų
peržiūrėjimas
Kremliui
politiškai
nepriimtinas.
Todėl
Rusijos
ginkluotosios
pajėgos
taps
vis
labiau
priklausomos
nuo
nedidelių
plataus
vartojimo
dronų,
skirtų
žvalgybos
užduotims
vykdyti,
ir
palyginti
paprastų
šaudančių
BPO,
skirtų
kovinėms
operacijoms.
Pavel
Luzin,
Eurasia
Daily
Monitor
