Karys, iš tų, kurių, anot Kremliaus niekada niekur „nėra” Maratas Gabidullinas sako, kad „Rusijos pasiekimus Sirijoje daugiausia lėmė samdinių aukos”. Apie tai rašo britų dienraštis The Guardian.
Sėdėdamas kavinėje prabangiame Maskvos priemiestyje, buvęs samdinys Maratas Gabidullinas prisiminė Sirijos mūšio laukus, kuriuose kovojo prieš pusę dešimtmečio.
Vartydamas savo neseniai baigtus memuarus „Toje pačioje upėje du kartus”, pirmajame paskelbtame pasakojime apie kovą dėvint neoficialios Rusų samdinių armijos aprangą „Wagner”, Gabidullinas sakė: „Parašiau tai, nes supratau, kad atėjo laikas mūsų šaliai susidurti su tiesa: samdiniai egzistuoja.”
Eidamas 55-uosius metus jis atrodo kaip įspūdinga figūra, jo veidas ir raumeningos rankos padengtos randais. “„Mes Rusijoje nenorime aptarinėti savo samdinių”, – pridūrė jis. “Tai neatitinka oficialaus naratyvo. ”
2015 metais A. Gabidullinas, Rusijos oro pajėgų veteranas ir buvęs asmens sargybinis, prisijungė prie „Wagner”, kuri tuo metu buvo palyginti nežinoma samdinių grupė. Netrukus jis buvo dislokuotas kovoti Sirijoje kartu su Rusijos kariuomene, remiančia prezidentą Basharą al Assadą, greitai pakilo pareigose ir vadovavo vienam iš penkių „Wagner” dalinių.
2014 metais įkurta „Wagner” remia prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, o „Wagner” įmonę, kaip įtariama, finansuoja Jevgenijus Prigožinas – įtakingas oligarchas, glaudžiai susijęs su Vladimiru Putinu, kuriam buvo taikomos Vakarų sankcijos.
Nuo pat įmonės įkūrimo ji buvo apgaubta paslapties. Popieriuje įmonė neegzistuoja, nėra įmonės registracijos, mokesčių deklaracijų ar organizacinės schemos.
Vakarų vyriausybės ir akademikai teigia, kad „Wagner” yra neoficialus Kremliaus užsienio politikos įrankis, dislokuotas ten, kur Rusija nori išplėsti savo įtaką arba sukelti perversmą. Prigožinas ir Maskva neigė ką nors žinojusios apie „Wagner” ; Rusijoje privačios karinės kompanijos tebėra nelegalios. Prigožino atstovai neatsakė į prašymus pakomentuoti.
Gabidullinas nebandė paneigti „Wagner” egzistavimo ar aktyvaus vaidmens Rusijos saugumo labui. Tuo tarpu jis sakė, kad vienas iš pagrindinių jo motyvų, rašant knygą, buvo samdinių kompanijų, tokių kaip „Wagner”, išvedimas iš šešėlio, pabrėžiant jų potencialią naudą Rusijos užsienio politikos tikslams.
„Samdinių grupėms nėra ko gėdytis, jos egzistuoja visur, bet mes apie jas meluojame”, – sakė jis. “Mes turime specialių įgūdžių, kurių trūksta normaliai kariuomenei.”
Memuarai, paremti įvykiais, kuriuos Gabidullinas teigia matęs, pasakoja apie trejus metus trukusią „Wagner” kampaniją Sirijoje. Jame aprašomi kai kurie didieji samdinių mūšiai, įskaitant dvi operacijas, kuriomis siekiama išlaisvinti senovinį Palmyros miestą. Manoma, kad dešimtys „Wagner” karių Sirijoje kovėsi ir žuvo nuo konflikto pradžios 2011 metais.
Senoviniai Palmyros griuvėsiai Sirijoje po intensyvių mūšių 2016 metais, kuriuose, kaip teigiama, dalyvavo „Wagner”.
„Rusijos kariuomenės pasiekimus Sirijoje daugiausia lėmė samdinių aukos. Šis faktas yra visiškai oficialiai ignoruojamas ir nėra žinomas plačiajai visuomenei”, – skundėsi A. Gabidullinas, piktinosi, kad „vidutiniški” Rusijos armijos generolai gavo paaukštinimus, paremtus „Wagner” sėkme.
Atsiminimuose taip pat aprašomas samdinių kasdieninis gyvenimas, įskaitant pasitaikiusius plėšimus, ir jų vadų klaidas.
M. Gabidullinas, pasisakė po daug metų trukusių kovų, taip pat sakė dalyvavęs 2018 metų Chašamo mūšyje, per kurį, kaip pranešama, žuvo šimtai rusų samdinių per JAV antskrydžius prieš režimą palaikančios pajėgos, ir tai, kaip manoma, yra kruviniausias Rusijos ir JAV susirėmimas nuo Šaltojo karo laikų.
„Mes niekada neturėjome ten (oficialiai, – red.past.) būti; bet mūsų šis statusas susijaukė. Amerikiečiai tiksliai žinojo, kur mes esame”, – sakė jis, prisimindamas tuos įvykius.
Po Sirijos „Wagner” žinomumas išaugo po pranešimų apie operacijas Centrinės Afrikos Respublikoje ir Libijoje – išteklių turtingose šalyse, kuriose Rusija turi strateginių interesų. Auganti grupuotės įtaka taip pat suskaldė Malį ir jo partnerius Europoje po to, kai ši Vakarų Afrikos valstybė gruodį dislokavo „Wagner” kovotojus.
Pastaraisiais mėnesiais didėjant įtampai aplink Ukrainą, „Reuters” pranešė, kad į separatistų kontroliuojamą Rytų Ukrainą buvo išsiųsti neįvardinti rusų samdiniai. Praėjusią savaitę JAV įsikūręs dienraštis „The Daily Beast” pranešė, kad „Wagner” kariai perkeliami iš Afrikos, galbūt į Ukrainą.
M. Gabidullinas sakė „miglotai girdėjęs” apie samdinių dislokavimą Ukrainoje ir greitai pridūrė, kad Rusijos invazija būtų „mirtina” klaida. „Manau, kad karas tarp Ukrainos ir Rusijos bus visiška katastrofa Rusijai. Jokiomis aplinkybėmis tai neturėtų būti leidžiama. Ukraina yra mūsų brolis.”
Pokalbio metu Gabidullinas atrodė šiek tiek susijaudinęs, jo veriančios mėlynos akys „lakstė” po tuščią kavinę. Jis sakė nerimaujantis dėl savo knygos paskelbimo pasekmių ir nori išvengti užuominų apie savo tariamą buvusį bosą J. Prigožiną.
„Įtariu, kad bus Prigožino bandymų mane diskredituoti. Aš čia vaikštau lynu”, – sakė jis.
Pirmą kartą jis norėjo išleisti memuarus 2020 metais, bet greitai atsiėmė savo knygą, spaudžiamas “tam tikrų žmonių”. Tačiau šį kartą jis nusprendė nesusilaikyti ir Jekaterinburgo mieste rado “drąsų” leidėją. Paryžiuje įsikūrusi Michelio Lafono leidykla taip pat planuoja platinti prancūzišką versiją.
Aš pagalvojau: „Gana, atėjo laikas išeiti iš šešėlio”. Aš daugiau neatsikalbinėsiu nuo publikavimo. Nes tai ne tik apie mane”, – sakė Gabidullin.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kaip draudimas privačioms karinėms kompanijoms Rusijoje verčia mirusių samdinių šeimos narius tylėti apie savo artimuosius. Gabidullinas tikisi, kad jo knyga padės pakelti paslapties šydą aplink savo ankstesnę profesiją.
„Dabartinė situacija netenkina daugelio mano bendražygių. Dar svarbiau, kad ji netenkina mirusių samdinių tėvų ir artimųjų, kurie net negali atvirai kalbėti apie tai, kaip mirė jų sūnus ar brolis. Jie gali tik šnabždėtis.”
Nors Gabidullino memuarai meta iššūkį oficialiam pasakojimui apie samdinių egzistavimą Rusijoje, praėjusiais metais taip pat kilo atskira viešųjų ryšių kampanija, skirta skatinti tokių grupių kaip „Wagner” veiklą.
Rusijos valstybinė televizija neseniai parodė daugybę patriotinių veiksmo filmų, kuriuos kūrė su J. Prigožinu susijusios firmos . Juose vaizduojami neįvardinti Rusijos „kariniai instruktoriai ir savanoriai”, kovojantys Rytų Ukrainoje, Centrinės Afrikos Respublikoje ir Mozambike – vietose, kur, kaip pranešama, aktyviai veikia „Wagner” kovotojai.
Filmuose, kuriuos A. Gabidullinas pavadino „šiukšlėmis”, vaizduojami didvyriški rusai, gelbėjantys vietos gyventojus nuo smurtinių sukilėlių. Jie visiškai skiriasi nuo naujausių Jungtinių Tautų pranešimų, kuriuose „Wagner” operatyvininkai kaltinami civilių išžaginimu Centrinės Afrikos Respublikoje arba įtarimai, kad „Wagner” kariai kankino ir nužudė kalinį Sirijoje.
Susidūręs su šiais kaltinimais, A. Gabidullinas sakė niekada nematęs, kad jo bendražygiai dalyvautų tokiuose veiksmuose, bet pridūrė, kad tokių nusikaltimų galima tikėtis, atsižvelgiant į dabartinį šešėlinį grupuotės statusą. Valstybė samdinius įstumia į situaciją, kai jie gali veikti už įstatymo ribų, o karys yra priverstas nusistatyti savo moralės normas. Bet, žinoma, turėtume ištirti tą sujauktą medžiagą.”
Pagal Pjotr Sauer, Maskva
