Savivaldybių lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos gyventojams turi būti skiriamos nemokamai, nusprendė Seimas. Šią savaitę jis priėmė atitinkamas Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisas.
Pagal jas, kapavietės kapinėse ir savivaldybės lėšomis įrengtos kolumbariumo nišos skiriamos neatlygintinai.
Pataisą pateikusi „darbietė“ Vaida Giraitytė-Juškevičienė teigė siekianti lygiateisiškumo visiems gyventojams, mat už kapavietes mokėti nereikia, o už vietą kolumbariume imamas mokestis.
„Pasidomėjus, tas dydis įvairus – nuo 1 tūkst. iki 700 eurų vienkartinis mokestis. Jeigu į tą pačią nišą įdedama daugiau urnų, imamams papildomas mokestis. Todėl net ir kai imamas mokestis, aš vis tiek nematau jokio kolumbariumų statymo proveržio savivaldybėse. O kolumbariumų statymas bent apie keturis kartus sumažintų kapinių teritorijų plėtrą“, – tvirtino parlamentarė.
Dabar įstatyme numatyta, kad už savivaldybės lėšomis įrengto kolumbariumo nišos suteikimą mokamas savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestis.
Seimo Aplinkos komitetas nepritarė „darbietės“ siūlymui, teikdamas, kad savivaldybės įstatymais nėra įpareigotos jų prižiūrimose kapinėse įrengti kolumbariumų, tai jos daro savo iniciatyva bei lėšomis.
„Įpareigojimas neatlygintinai suteikti ne tik kapavietę, bet ir kolumbariumo nišą gali turėti priešingą efektą – stipriai apriboti vietos savivaldos norą investuoti į minėto statinio statybą, taip sumažinant laidojimo kolumbariumuose prieinamumą“, – teigiama komiteto išvadoje.
Konservatorius Kęstutis Masiulis per Seimo posėdį tvirtino, kad kolumbariumas yra statinys ir už jį reikia mokėti.
„Kolumbariumas yra statinys, tai mes galime tada norėti, kad ir koplyčios būtų kokios nors. Kiti pasilaidoja Kelmėje, Romos ten tokia koplytėlę yra pasistatę ar dar kažką. Gal už dyką ir tokius dalykus pastatykime? Na, ne, tai yra statinys ir tai kainuoja pinigus. Žemę valstybė gali suteikti nemokamai, o ten, kur kainuoja jau pinigus, vis dėlto reikėtų susimokėti“, – sakė jis.
Priimtame projekte taip pat suteikta teisė organizuoti palaikų laidojimą ne tik mirusių asmenų sutuoktiniams, bet ir jų partneriams.
Taip pat patikslinta palaikų ekshumavimo tvarka. Numatyta, kad kapinėse palaidoti žmogaus palaikai ekshumuojami palaidoto žmogaus sutuoktinio, partnerio arba pilnamečių vaikų, įvaikių, tėvų, įtėvių, jeigu jų nėra, – artimųjų giminaičių prašymu. Jeigu giminaičių nėra, kai siekiama išsaugoti istorinę atmintį ar atlikti tyrimus, ekshumuoti galima Kultūros ministerijos įgaliotos institucijos ar Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro prašymu, turint atitinkamą leidimą.
Pakeitimai, jei jiems pritars prezidentas Gitanas Nausėda, įsigalios lapkričio 1 dieną.
Autorė Jūratė Skėrytė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius
