Savižudybių prevencijos diena

09 Rgs

Posted at 07:56h in Uncategorized by Irma

Rugsėjo 10 dieną minima Pasaulinė savižudybių prevencijos diena. Savižudybės ir savižudiškas elgesys išlieka vienu iš didžiausių visuomenės sveikatos iššūkių Europoje ir visame pasaulyje. Apie 800 000 žmonių miršta dėl savižudybių kiekvienais metais, ir tai yra daugiau mirčių nei sukelia karas ar terorizmas.

Savižudybių Lietuvoje nuosekliai mažėja, tačiau rodikliai išlieka prasčiausi Europoje. Klaipėdos rajono savivaldybėje savižudybių skaičius išlieka didelis (2019 m. – 9 mirtys, 2020 m. – 13 mirčių, 2021 m. – 9 mirtys). Lietuvos rodiklis (100 000 žmonių) 2021 metais buvo 20,2 (565 savižudybės), Klaipėdos rajono savivaldybės rodiklis – 15,5 (9 savižudybės). Nors Klaipėdos rajono savivaldybės rodiklis mažesnis už visos Lietuvos rodiklį, jis vis dar yra didelis. Svarbu atkreipti dėmesį, kad padaugėjo mokinių, kurie turėjo minčių apie savižudybę, skaičius.

1 MITAS: žmonės, kurie kalba apie savižudybę, nenusižudo.

Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, taip kalbėdami gali ieškoti pagalbos ar pastiprinimo. Daug žmonių, galvojančių apie savižudybę, patiria nerimą, depresiją ir neviltį, gali jaustis taip, kad tiesiog nėra kitos išeities.

Apie 80% nusižudžiusių asmenų vienaip ar kitaip yra užsiminę apie savižudybę – arba savo žodžiais, arba elgesiu. Taip, būna savižudybių, kurios įvyksta be jokio perspėjimo, tačiau dažniausiai prieš įvykstant savižudybei, pastebimi pavojaus ženklai.

Todėl labai svarbu rimtai vertinti tokius pavojaus ženklus, net jeigu jums atrodo, kad tai tik gąsdinimas ar manipuliacija. Paklauskite tiesiai „Ar tu galvoji apie savižudybę?“

2 MITAS: pavojinga tiesiai klausti apie savižudybę, nes tai gali paskatinti nusižudyti.

Jeigu žmogus negalvoja apie savižudybę, tiesus klausimas tikrai nepaskatins nusižudyti. Tam žmogui, kuris jau galvoja apie savižudybę, tiesus ir paprastas klausimas gali tik padėti. Tiesiai klausdami apie savižudiškas mintis, asmeniui suteiksite progą pasikalbėti apie jam labai rūpimus, nors ir labai sunkius dalykus. Dažnai toks asmuo jaučiasi taip, kad niekas jo nesupranta, jis yra vienišas, jam pačiam baisu kalbėti apie savo mintis. Todėl atviras pokalbis gali tik padėti.

3 MITAS: tas, kuris nori nusižudyti, vis tiek nusižudys.

Priešingai, žmonės, ketinantys nusižudyti, dažniausiai svyruoja tarp noro gyventi ir ketinimo mirti. Suicidologai teigia, jog žmonės nusižudo todėl, kad nebeištveria didelio psichologinio skausmo. Ilgai kęsdami tokį skausmą, žmonės trokšta nutraukti jį ir mano, kad vienintelis būdas tai padaryti, yra savižudybė. Jie nenori mirti, jie nori nutraukti skausmą.

Dauguma galvojančių apie savižudybę būna visiškai pasimetę, nemato kitų išeičių, tačiau giliai savo viduje tikisi būti išgelbėti.

Laiku suteikta tinkama pagalba gali sumažinti šį skausmą ir išgelbėti gyvybę.

4 MITAS: nusižudo tik psichikos sutrikimų turintys asmenys.

Psichikos sutrikimai (pavyzdžiui, klinikinė depresija) padidina savižudybės grėsmę, tačiau dauguma žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, nenusižudo. Didelė dalis nusižudžiusių neturėjo jokių psichikos sutrikimų. Psichologinis skausmas, liūdesys ir neviltis nebūtinai yra psichikos sutrikimo požymiai.