Seimas ketvirtadienį priėmė Konstitucijos pataisą dėl kandidatavimo po apkaltos, taip užbaigdamas daugiau nei dešimtmetį trukusius debatus dėl vadinamosios eksprezidento Rolando Pakso pataisos.
134 Seimo nariams balsavus už, vienam prieš, Lietuvos Konstitucija papildyta nuostata, kad per apkaltą pareigų netekusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą ir į kitas pareigas, kurioms eiti reikia duoti Konstitucijoje numatytą priesaiką, leidžiama praėjus dešimčiai metų nuo įvykusios apkaltos Seime.
Po balsavimo Demokratų frakcijos narys Zigmantas Balčytis teigė norėjęs balsuoti „už“, bet suklydo ir paspaudė mygtuką „prieš“.
Konstitucijos pataisa laikoma priimta, kai už ją per priėmimą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai parlamentarų, tai yra ne mažiau kaip 94 Seimo nariai iš 141.
„Darbietis“ Andrius Mazuronis priminė, kad apkalta prezidentui R. Paksui įvykdyta 2004 metais ir tiek laiko sprendimai nebuvo priimti.
„Bausmė, kurią vieni politinio lauko veikėjai įvykdė ir įgyvendino kitiems politinio lauko veikėjams, šiandien jau trunka 18 metų ir 15 dienų (…). 18 metų 15 dienų jau trunka keršto, politinio revanšizmo nuotaikos ir baimės politinės konkurencijos, kuri ir buvo pagrindinė priežastis to, kad šiandien turime tokią sankciją, kurios nėra Baudžiamajame kodekse už jokį kitą nusižengimą“, – sakė A. Mazuronis.
Konservatorius Jurgis Razma tvirtino, kad tai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) verčia nustatyti terminą, kada leidžiama asmeniui kandidatuoti po įvykusios apkaltos.
„Manau, kad nė vienas iš mūsų nėra sužavėtas tuo, už ką dabar balsuosime. Kai buvo Seimo politinė valia, neįtakojama EŽTT, mes balsavome, kad vis dėlto būtų neribotam laikui apribojama galimybė kandidatuoti į Seimą priesaiką sulaužiusiam asmeniui. Mes labai rimtai vertinome priesaikos davimą, bet šiandien turime kitokią teisinę situaciją, privalome gerbti Europos Žmogaus Teisių Teismų sprendimą“, – teigė konservatorius.
Šia Konstitucijos pataisa įgyvendintas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas per apkaltą iš prezidento posto pašalinto R. Pakso byloje prieš Lietuvą.
2011 metais šis teismas konstatavo, jog draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
Seimas ne kartą mėgino priimti Konstitucijos pataisas, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, tačiau vis pritrūkdavo balsų. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas dėl to Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą.
R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.
Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Šis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, reikėjo taisyti Konstituciją.
Autorė Jūratė Skėrytė
BNS, Lietuvos naujienų skyrius