Valstybės pažangos strategijos – Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo sėkmė priklausys nuo to, kaip sklandžiai pavyks užtikrinti politikos perimamumą keičiantis Seimo ir Vyriausybės kadencijoms, teigė Seimo Ateities komiteto nariai diskusijoje su Mykolo Romerio universiteto (MRU) bendruomene, įvykusia vasario 22 d.
Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata akcentavo, kad darbas prie 2023 m. gruodžio 23 d. Seimo patvirtintos valstybės ateities vizijos vyko daugiau kaip dvejus metus ir įtraukė bemaž pustrečio tūkstančio ekspertų, įvairių institucijų ir visuomenės grupių atstovų, o šio darbo pradžia siekia dar praeitą Seimo kadenciją, kada buvo priimtas naujas Strateginio valdymo įstatymas. Vizija apima jai įgyvendinti būtinų reformų žemėlapį, kuris turi tapti naujos Vyriausybės programos orientyru ir valstybės strateginio planavimo dokumentų atnaujinimo gairėmis.
Diskusijoje dalyvavę Ateities komiteto nariai Monika Ošmianskienė, Liuda Pociūnienė, Lukas Savickas, komiteto biuro patarėjas prof. Arūnas Augustinaitis pabrėžė, kad vizijoje pavyko išryškinti Lietuvos visuomenės ir valstybės ateities pamatus, tokius kaip demokratinės pilietinės visuomenės stiprinimas, kultūra, tvari socialinė politika ir ekonomika, joje taip pat užfiksuotas visų Seime atstovaujamų politinių jėgų įsipareigojimas išspręsti valstybės pažangą ribojančius iššūkius, tokius kaip viešųjų finansų modelis ir skurdo rizika.
Vizijos moto „Kelrodė Lietuva: valstybė, kurioje noriu gyventi ir kurti. Valstybė, kurią noriu saugoti“ MRU bendruomenei yra gerai suprantama, nes šio universiteto sukūrimą ir lėmė būtinybė Lietuvos valstybės valdymą organizuoti vadovaujantis teisės viršenybės, demokratijos, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms principais, sakė MRU Senato pirmininkas prof. Romas Prakapas.
MRU profesoriai Vainius Smalskys, Arvydas Guogis, Saulius Pakutinskas aptarė vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo iššūkius viešojo valdymo, socialinės ir technologijų politikos srityse. Akademikų nuomone, didžiausi iššūkiai yra Lietuvos ekonominės ir socialinės pažangos disbalansas, gerovės valstybės modelis, pasitikėjimo demokratinėmis institucijomis stoka, dirbtinio intelekto galimybės ir grėsmės. Profesoriai R. Prakapas, Odeta Merfeldaitė palankiai įvertino švietimo srities pažangos viziją.
VIII (pavasario) sesijos metu Ateities komitetas daugiausia dėmesio skirs Lietuvos ateities vizijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimui. Šia tema bus rengiama ir daugiau diskusijų su akademine bendruomene, Lietuvos regionų gyventojais, kitomis suinteresuotomis grupėmis.
Pagal lrs.lt
Susiję straipsniai:
Bankų suįžūlėjimas, nauji mokesčiai ir Seimo “vangų komiteto” fantazijos (Video);
Seimo Ateities komitetas jau žino, kaip viskas bus 2050 metais
The post Seimo ateities pranašų komitetas toliau skelbia savo regėjimus appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
