Seimas, spręsdamas netolygaus teismų darbo krūvio, teisėjų specializacijų teismuose, neefektyvaus finansinių išteklių valdymo, teismų infrastruktūros pastatų naudojimo klausimus, priėmė teisės aktų pakeitimus dėl apylinkių teismų pertvarkos.
Atsižvelgiant į esamų apylinkių teismų ir jų rūmų darbo krūvį, veikimo efektyvumą ir kitus kriterijus, nuspręsta stambinti kai kuriuos apylinkių teismų rūmus, dalies rūmų atsisakyta, taip pat pakeistos dalies apylinkių teismų veiklos teritorijos (Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo pakeitimas.
„Kalbame apie penkių pastatų uždarymą: Lazdijuose, Pasvalyje, Skuode, Pakruojyje, Akmenėje. Šiandien, deja, situacija šiuose pastatuose yra tokia, kad mes turime po vieną, po du teisėjus. Pavyzdžiui, Lazdijuose yra vienas teisėjas, 2 tūkst. kvadratų pastatas ir kur kas didesnis aptarnaujantis personalas – 20 žmonių. Darbo krūvio užtikrinti mes negalime“, – pristatydama teisės aktų projektus sakė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.
Pasak teisingumo ministrės, po apjungimo apylinkių teismų ir jų rūmų veiklos teritorijos bus didesnės – taip bus balansuojamas apylinkių teismų, jų rūmų darbo krūvis, bylos konkrečiuose teismuose ar rūmuose bus skirstomos didesniam teisėjų skaičiui, teisėjai turės galimybes specializuotis, bus užtikrinama aukštesnė teisėjų kvalifikacija, greitesnis ir efektyvesnis bylų nagrinėjimas. Priimtais pakeitimais didės lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumas.
Apylinkių teismų ar teismo rūmų veiklos teritorijų apjungimas bus vykdomas vadovaujantis šiais principais: nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų turi būti ne didesnis kaip 60 km atstumas (važiuojant keliu), išskyrus nereikšmingus skirtumus; yra išvystyta gera, patogi susisiekimo infrastruktūra. Jei nėra galimybių perkelti teismo rūmų veiklos į kitus to paties teismo rūmus, sujungus kelis to teismo rūmus, apjungus skirtingų apylinkių teismų teismo rūmus (dėl patalpų trūkumo ir kt.), tokie teismo rūmai yra išlaikomi ir veikla organizuojama juose, ateityje periodiškai įvertinant, ar vis dar egzistuoja teismo infrastruktūros; jei taip, kuriuose teismo rūmuose tokią veiklą organizuoti yra efektyviau.
Už Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo pakeitimus balsavo 58, prieš buvo 11, susilaikė 19 Seimo nariai.
Nutarimu „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ nuspręsta pradėti Plungės apylinkės teismo reorganizavimo išdalijimo būdu procedūras, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui. Balsavimo rezultatai: už balsavo 65, prieš buvo 5, susilaikė 18 Seimo narių.
Atsižvelgiant į tai, kad bylų, kurios nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, atveju nėra svarbu, kokio konkretaus teismo teisėjas nagrinės bylą, kur vyks bylos nagrinėjimas, Civilinio proceso kodekso pataisomis įtvirtinta taisyklė, pagal kurią rašytiniai procesai (kuriems nėra taikomos išimtinio teismingumo taisyklės) galės būti paskirstomi bendrai visiems apylinkių teismams ir jų rūmams, atsižvelgiant į teismų, jų rūmų darbo krūvį.
Bylos, kurios Civilinio proceso kodekse nustatytais atvejais apylinkės teismuose gali būti nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, automatizuotai bus paskirstomos tarp apylinkių teismų ir jų rūmų, atsižvelgiant į šių apylinkių teismų ir jų rūmų darbo krūvį ir vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis bylų paskirstymo taisyklėmis.
Taip pat nustatyta, kad automatizuotai paskirstytų bylų teismingumas nekeičiamas – bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjų kolegija) veikia teismo, kuriam byla teisminga, vardu. Civilinio proceso kodekso pataisoms pritarė 81 Seimo narys, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 5 parlamentarai.
***
Tokią reformą kritikavo ir parlamentinė opozicija, ir teisės ekspertai, kurių nuomone teisingumas tolinamas nuo žmonių argumentuojant itin primityviais buhalteriniais argumentais.
„Dabar ir taip turime regionų tuštėjimo metą. Mažiau teismų pirmininkų reikš tai, kad lengviau bus pasiskirti sau reikalingus. Teismų paslaugų prieinamumas ir nepriklausomumas nuo to tikrai neaugs. Negalima visur naudoti tik tokių sąvokų, kaip taupymas ir optimizavimas. Negalima į teisingumą žiūrėti grynai buhalteriškai. Tokiu atveju išeina, kad Lietuva traukiasi ir teisingumo vykdymo prasme, traukiasi visiškai. Beje, teisėjų atlyginimai ir taip didėja nuo liepos 1 dienos, bet ar nuo to dabar gerės teismų veiklos kokybė? Kažin” – teigia D. Žalimas, kuris dabar yra Vytauto Didžiojo Universiteto Teisės fakulteto dekanas.
Komentarai