Remiantis naujais tyrimų rezultatais, paskelbtais moksliniame žurnale „Nature“, prieš 90 milijonų metų šalia Pietų ašigalio buvo toks klimatas, kad čia puikiai vešėjo džiunglės.
Taip prieš milijonus metų galėjo atrodyti Antarktida. Alfred-Wegener-Institut/James McKay nuotr.
Tarptautinei tyrėjų komandai, kurią sudarė mokslininkai iš Jungtinės Karalystės ir Vokietijos, vadovavo Vokietijos Helmholtzo Poliarinių ir jūrų tyrimo centro mokslininkas Alfredas Wegeneris.
Plaukusi „RV Polarstern“ laivu ir Amundseno jūrą tyrinėjusi ekspedicija analizavo dugno gręžinius, paimtus iš jūros dugno ties vakarine Antarktidos dalimi – vos 900 km atstumu nuo Pietų ašigalio.
Mokslininkų paimti mėginiai iš maždaug 30 metrų gylio labai stipriai skyrėsi nuo nuosėdinių sluoksnių sudėties arčiau paviršiaus.
Tyrėjai aptiko dar Kreidos laikotarpio dirvos pavyzdžių, tai yra 90 mln. metų senumo. Iki šiol jokia kita mokslininkų ekspedicija nebuvo ištraukusi Kreidos periodo nuosėdų mėginių taip arti Pietų ašigalio.
„Analizė parodė, kad 27–30 metrų gylyje po vandenyno dugnu aptikome sluoksnį, kuris susiformavo ne po vandeniu, o sausumoje“, – teigė vienas iš ekspedicijos mokslininkų Johannas Klagesas.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad šioje dirvoje yra žiedadulkių, sporų bei užkonservuotų šaknų fragmentų. O tolesnė analizė parodė, kad prieš 90 mln. metų pasaulis buvo daug šiltesnis, nei iki šiol buvo manoma.
Tyrimo bendraautorė ir Londono imperatoriškojo koledžo Žemės mokslų ir inžinerijos katedros mokslininkė Tina van de Flierdt teigia, kad „šio 90 mln. metų senumo miško pėdsakų išlikimas iki šių dienų yra išskirtinis atvejis, tačiau mus dar labiau nustebino tai, ką jis atskleidė.
Net ir tamsiaisiais mėnesiais [kai dienos buvo labai trumpos ir kai Saulė visai nešvietė] pelkėti, drėgnieji miškai galėjo augti visai arti Pietų ašigalio. Tai atskleidžia, jog čia buvo dar šiltesnis klimatas, nei kad iki šiol manėme.“
Pietų poliarinio regiono žemėlapis ir kaip viskas galėjo atrodyti prieš ~ 90 milijonų metų. Raudonos spalvos X ženklas žymi gręžinių ėmimo vietą. J. P. Klagesas, Alfredo Wegenerio instituto nuotr.
Šis tyrimas atskleidė labai įdomų dalyką. Pasirodo, kad Kreidos periodo viduryje – maždaug prieš 115-80 mln. metų – anglies dioksido kiekis atmosferoje buvo didesnis, nei iki šiol rodė atlikti tyrimai ir modeliai.
Iki šiol buvo manoma, kad Kreidos periodu CO2 koncentracija atmosferoje siekė 1000 ppm, tačiau nauji tyrimai parodė, kad tikrasis kiekis turėjo siekti nuo 1120 iki 1680 ppm. Šiuo metu Žemėje CO2 koncentracija atmosferoje siekia apie 414 ppm.
Prieš 140 mln. Žemėje buvo pats šilčiausias laikotarpis ir jo metu Žemėje karaliavo dinozaurai. +35 laipsnių temperatūra, didelė drėgmė ir jūros lygis 170 metrų aukščiau, nei kad yra šiomis dienomis.
Visgi, mokslininkai iki šiol mažai žinojo kokia aplinka ir kokios jos sąlygos buvo Pietų ašigalyje. Dabar, turint įrodymų, kad prieš 90 mln. metų šioje vietoje buvo drėgnieji miškai, primenantys tai, ką šiuo metu galima matyti Naujojoje Zelandijoje, bus galima geriau suvokti kokios tikrosios aplinkos sąlygos Žemėje buvo prieš milijonus metų ir kas Žemėje vėl dėtųsi, jei CO2 kiekis pasiektų tokias aukštumas.
„Mums būtina įvertinti, kaip jau Žemėje egzistavęs toks ekstremalus klimatas paveikia aplinką – šis tyrimas parodo, kaip atrodytų ir ateities šiltnamio sąlygų klimatas. Gyvename labai įdomiais laikais, nes jei ir toliau darysime tai, ką darome dabar, galime pasiekti padėtį, kurios suvaldyti nebegalėsime“, – sakė J. Klagesas.
Stebina ir tai, kad tie miškai Antarktidoje prieš milijonus metų puikiai gyvavo net ir atsižvelgiant į 4 mėnesius besitęsiančią poliarinę naktį. Saulė nešvietė arba švietė labai trumpai, bet tyrimai parodė, kad senoviniai atogrąžų miškai Antarktidoje gyvavo kuo puikiausiai. Stebėtina.
Plačiau su tyrimo išvadomis galite susipažinti moksliniame žurnale „Nature“
[youtube v=”XSjWaz3XQc8″]
