Prancūzija ir Vokietija aprūpino Rusiją 273 mln. eurų (230 mln. svarų sterlingų) vertės karine įranga, kuri šiuo metu greičiausiai naudojama Ukrainoje, – atskleidė “The Telegraph” pateiktas tyrimas.
Minėtos šalys siuntė įrangą, įskaitant bombas, raketas, raketas ir kitus ginklus Maskvos režimui, nepaisydamos visoje ES galiojančio ginklų siuntų į Rusiją embargo, įvesto po 2014 m. įvykdytos Krymo aneksijos.
Šį mėnesį Europos Komisija buvo priversta panaikinti ginklų ir karinės įrangos blokados spragą, kai buvo nustatyta, kad mažiausiai 10 valstybių narių eksportavo beveik 350 mln. eurų (294 mln. svarų sterlingų) vertės įrangą Vladimiro Putino režimui. Apie 78 proc. šios sumos tiekė Vokietijos ir Prancūzijos įmonės.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šią savaitę sulaukė aršios kritikos dėl nenoro tiekti sunkiąją ginkluotę Ukrainai. Dėl Emmanuelio Macrono pastangų derėtis su V. Putinu Prancūzijos prezidentas buvo apkaltintas nuolaidžiavimu.
Tiek Paryžius, tiek Berlynas priešinosi ES draudimui pirkti dujas iš Rusijos, o blokas šiuo metu Maskvai už energijos tiekimą moka 1 mlrd. eurų (840 mln. svarų sterlingų) per dieną.
ES ataskaita pasirodė tuo metu, kai vienas aukščiausio rango Rusijos vadas pareiškė, kad Maskva išplėtė savo tikslus iki nusistatymo perimti “visišką kontrolę” pietų Ukrainoje, taip pat rytiniame Donbaso regione.
The Telegraph skelbia ir “nekalto verslo” lyderių lentelę.
Berlynas gynėsi, kad pasinaudojo 2014 m. ES ginklų blokados dviprasmybėmis, tvirtindamas, kad “prekės” buvo parduotos tik po to, kai Kremlius garantavo, kad jos skirtos civiliniam, o ne kariniam naudojimui.
“Jei būtų buvę požymių, kad prekės bus naudojamos kariniams tikslams, eksporto licencijos nebuvo išduotos”, – pridūrė šalies ekonomikos ministerijos atstovas.
Taip pat nustatyta, kad Prancūzija, gavusi 76 eksporto licencijas, išsiuntė už 152 mln. eurų vertės “gėrybių” į Rusiją. Paryžius leido eksportuotojams vykdyti sutartis, dėl kurių susitarta iki 2014 m., naudodamasis ES embargo techniniais niuansais.
Be bombų, raketų ir torpedų, Prancūzijos įmonės siuntė termovizorines kameras, skirtas daugiau kaip 1 000 Rusijos tankų, taip pat navigacines sistemas naikintuvams ir atakos sraigtasparniams.
Nuo vasario 24 d., kai prasidėjo invazija, ES įvedė papildomus dvejopo naudojimo prekių eksporto į Rusiją apribojimus ir taip užpildė šią spragą.
