Rugpjūčio
pabaigoje
pabaigtas
trejų
metų
trukmės
projektas
–
modernizuotas
laivybos
kelias
Nemunu.
Šios
upės
200
km
ilgio
ruožas
nuo
Kauno
iki
Kuršių
marių
tapo
tinkamas
keleivinei,
krovininei
ir
pramoginei
laivybai
visu
laivybos
sezonu.
Vidaus
vandens
kelių
direkcijos
(toliau
VVKD)
rangovas
Nemuno
kelio
E41
modernizavimo
darbus
pradėjo
dar
2021
metais,
o
šią
vasarą
užbaigė
paskutinio,
III
ruožo
darbus
upėje.
Tvarkant
Nemuno
vagą,
iš
viso
pastatyta
ar
rekonstruota
553
bunos
–
jų
pagalba
Nemuno
vanduo
pats
valo
ir
tiesina
vagą,
taip
sukurdamas
didesnį
gylį
laivakelyje.
Šis
projektas
iš
tiesų
išskirtinis
savo
apimtimi
–
bunų
statybai
panaudota
statybinių
medžiagų,
kurių
svoris
–
apie
765
tūkst.
tonų.
Palyginimui
–
panašiai
sveria
11
tūkst.
geležinkelio
vagonų.
Viso
projekto
metu
pastatytų
bunų
ilgis
siekia
beveik
30
km.
2021
metais
buvo
pradėtas
Europos
Sąjungos
finansuojamas
Nemuno
vandens
kelio
strateginis
projektas,
kurio
tikslas
yra
esmingai
pagerinti
laivybos
sąlygas
Nemuno
upėje.
Visame
šiame
ruože
sukurtos
reikiamos
sąlygos
laivybai
visu
navigacijos
laikotarpiu.
„Baigėme
vieną
svarbiausių
mūsų
strateginių
projektų
–
užtikrinti
reikalingą
Nemuno
žemupio
gylį
ir
jį
pilnai
atverti
krovininei
laivybai.
Dėl
to
atsiveria
puiki
alternatyva
nemažą
dalį
keliais
vežamų
krovinių
perkelti
į
upių
transportą,
teikti
pigesnes
ir
draugiškesnes
aplinkai
krovinių
gabenimo
paslaugas
bei
sumažinti
sunkiojo
transporto
dalį
automobilių
keliuose.
Neabejoju,
kad
šie
darbai
atgaivins
tiek
keleivinę,
tiek
pramoginę
laivybą
didžiausia
Lietuvos
upe“,
sako
susisiekimo
ministras
Marius
Skuodis.
Nemuno
laivybos
kelio
modernizavimas
didžiąja
dalimi
finansuotas
2014–2020
m.
laikotarpio
Europos
Sąjungos
fondų
lėšomis.
Bendra
šio
projekto
vertė
–
beveik
25
mln.
eurų,
iš
jų
23,2
mln.
eurų
sudaro
Europos
regioninės
plėtros
fondo
investicija.
Lietuvoje
neturintis
analogų
projektas
Bunų
projekto
rangovės
–
bendrovės
„Tilsta“
vadovas
Eduardas
Grinaveckas
sako,
kad
nors
šis
projektas
buvo
išskirtinis
tiek
savo
sudėtingumu,
tiek
apimtimi,
visus
suplanuotus
darbus
pavyko
atlikti
laiku.
„Bunų
įrengimo
sąlygos
buvo
iš
tiesų
sudėtingos:
vandens
lygio
upėje
svyravimas
darbų
metu
siekė
net
iki
5
metrų,
upės
gylis
bunų
įrengimo
vietose
–
iki
7
metrų.
Reikėjo
prisitaikyti
ir
prie
didelio
upės
vandens
tėkmės
greičio:
vidutinis
vandens
srovės
greitis
buvo
1,5-2
m/s,
o
bunų
galuose
srovės
greitis
buvo
dar
didesnis.
Nepaisant
visų
šių
iššūkių,
darbus
pavyko
atlikti
kokybiškai
ir
laiku.
Iki
šiol
Nemune
buvusios
bunos
buvo
arba
sunykusios,
arba
labai
prastos
būklės,
o
jos
yra
labai
svarbios
Nemuno
ekosistemai“,
–
teigia
UAB
„Tilsta“
vadovas
E.Grinaveckas.
Teigiami
pokyčiai
jau
jaučiami
Vidaus
vandens
kelių
direkcija
jau
pernai
sulaukė
laivavedžių
pastebėjimų
apie
teigiamus
pokyčius
modernizuotuose
Nemuno
kelio
ruožuose.
Laivyba
upėje
patogesnė
–
bunos
jau
reguliuoja
upės
vagą,
ji
yra
kur
kas
gilesnė,
o
laivakelis
tiesesnis.
Hidrografijos
specialistai
sako,
kad
teigiamas
bunų
poveikis
bus
labiausiai
jaučiamas
po
kelerių
metų,
kuomet
susiformuos
bunomis
reguliuojamas
laivakelis
–
jis
taps
dar
gilesnis
ir
tiesesnis,
o
nusistovėjęs
nešmenų
judėjimas
padės
formuotis
siauresnei
vagai,
reikės
mažiau
prižiūrinčių
žmonių
darbo.
„Kaip
ir
sausumos
keliuose,
taip
ir
vandens
keliuose
pagerinus
sąlygas,
iškart
pastebimi
pokyčiai
–
laivų
skaičius
upėje
auga,
verslo
susidomėjimas
krovinių
pervežimais
didėja.
Dirbame,
kad
būtų
paruošta
visa
reikiama
laivybos
infrastruktūra,
laivai
galėtų
be
trikdžių
keliauti
didžiausiu
Lietuvos
vidaus
vandens
keliu.
Vidaus
vandens
kelių
direkcija
plėtoja
ir
krovininę
infrastruktūrą,
stato
baržas
ir
ruošiasi
perimti
dešimtadalį
Kauno
regiono
krovininio
transporto
srauto.
Bunų
projektas
nebus
svarbių
darbų
pabaiga“,
–
sako
Vidaus
vandens
kelių
direkcijos
generalinis
direktorius
Vladimiras
Vinokurovas.
Skelbiama
Nemuno
krovinės
laivybos
pradžia
Vidaus
vandens
kelių
direkcija
jau
yra
sudariusi
susitarimus
su
krovinių
vežėjais
Nemunu,
nes
vandens
keliais
galima
plukdyti
bet
kokios
rūšies
krovinius.
Didžiausia
ekonominė
nauda
yra
transportuojant
nestandartinių
gabaritų,
labai
sunkius
ir
birius
krovinius.
Vandens
kelių
naudojimas
yra
ženkliai
pigesnė,
efektyvesnė
ir
poveikį
aplinkai
mažinanti
krovinių
gabenimo
alternatyva
krovininiam
kelių
transportui.
2021
m.
birželio
mėn.
Europos
Komisija
pateikė
35
punktų
veiksmų
planą,
skirtą
padidinti
vidaus
vandens
kelių
transporto
vaidmeniui
Europoje.
Pagrindinis
uždavinys
yra
perkelti
daugiau
krovinių
per
Europos
upes
ir
tokiu
būdu
palengvinti
perėjimą
prie
nulinės
emisijos
tikslo
iki
2050
m.
AB
„Vidaus
vandens
kelių
direkcija“
vadovas
V.
Vinokurovas
teigia,
jog
vidaus
laivybos
proveržis
įvyko
ir
ji
išgyvena
sniego
gniūžtės
efektą
–
vis
daugiau
verslų
ir
asmenų
sužino
apie
naujas
galimybes,
imasi
dalyvauti
laivyboje,
„užsisuka“
ekonominiai
procesai.
Pagrindinis
Lietuvos
vandens
kelias
Nemuno
upe
ir
Kuršių
mariomis
Kaunas–Klaipėda
(E41)
priklauso
transeuropiniam
transporto
tinklui
TEN-T.
Vandens
kelias
Nemunu
per
Klaipėdos
uostą
jungiasi
su
tarptautiniais
maršrutais
Baltijos
jūroje,
o
per
Kuršių
marias
–
su
Vakarų
Europos
vidaus
vandenų
kelių
sistema.
AB
Vidaus
vandens
kelių
direkcija
informacija.
