Kodėl nepatinka dabartinių (nelabai patiko ir anksčiau buvusių) politika ir kodėl ji man primena sovietizmą? Mintys po dar vienos Sausio 13-osios sukakties.
Pradėsiu nuo niekingų detalių, nes velnias gyvena smulkmenose. Kaip teigiama viename gerame ukrainiečių kriminaliniame seriale apie sovietmetį – nieko nėra svarbiau už smulkmenas, norint atskleisti nusikaltimą.
Prieš ateinant šiai dešiniąja apsišaukusiai koalicijai valdžion buvo tokia patekimo Seiman tvarka: turi žmogus kokio parlamentaro ar jo padėjėjo išrašytą leidimą ir eina. Praeina patikros postą – idant neturėtų pavojingų daiktų – ir eina kur jam reikia, išskyrus uždaras, slaptas zonas, kurios tikrai yra reikalingos, nes taip turi būti valstybėje.
Dabar, praėjus pro Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnų, kurie tikrai mandagūs ir kartu reiklūs, patikrą, turi žmogus sulaukti, kad jį kas nors palydėtų į ten, kur jis net dažniausiai pats žino kur eiti. Anksčiau tokia tvarka galiodavo tik sąrašinėms ekskursijoms, dabar kiekvienam, kuris įeina ir jau YRA PRAĖJĘS PATIKRĄ. Dabar įėjęs ir patikrintas asmuo vis tiek yra kažkuo neva pavojingas ir lydėtinas.
Ateidamas į Seimą turi parodyti galimybių pasą, nes kitaip nepateksi. O atėjęs į Seimo kavinę turi parodyti jį dar kartą. Matyt liberalią demokratiją giną dešinieji nutarė, kad reikia apsisaugoti nuo varianto, jog kažkas papirko leidimų biuro moteris ir/arba VAD pareigūnus, budinčius „checkpointe“. Tiesa, toje kavinėje santykinai nebrangu, bet vieną dieną prarūgusios burokėlių salotos, o kitą į befstrogeno jautieną primaišo grybų (padaže spalva ta pati), idant sumažintų savikainą. Gal tai iš dalies ir priežastis, kodėl seimūnų dauguma tokie pikti ir paranojiški. Alkis – ne teta. Galima, rėkiant, kad nesi populistas, taupyti kur nereikia, bet išmesti šimtus milijonų idiotiškoms tarptautinėms avantiūroms.
Einame toliau. Anksčiau į Seimo posėdžių salės balkoną galėjo patekti bet kas, kas praėjo būtiną ir tikrai reikalingą patikrą. Net mokinukų ekskursijos. Ir NIEKO nenutiko niekada. Dabar tai leista tik mano profesinio cecho atstovams ir tai, jei jie oficialiai akredituoti. Čia jau paskutinė gynybos nuo visuotinai supančių priešų linija ar dar tikrinsite dokumentus prie tualetų? Juk ten gali (vis dar) susitikti ir Seimo svečias ir valdančiojo voljero personažas. O kas, jeigu kažkas… – jei ne omimakaronas, tai koks polietilenas ar kaip jį ten?
Taip – tai smulkmenos. Ir kartu jos išsilieja į platesne politines pozicijas. Mokesčius visiems didinti, uiti visus savarankiškai dirbančius ir dar net ūkininkus (apsimetant, kad žemės ūkis nėra remiamas visame pasaulyje, nes išmanūs telefonai, kompiuteriai ir planšetės yra nelabai valgomi ir sunkiai virškinasi).
Pabaigai dar viena smulkmena apie vakarykštį mitingą prie Seimo, valdiškų ir provaldiškų medijų isterišką klyksmą apie „Jedinstvo“ atgimimą. Mieli kolegos, surasti, išryškinti ir parodyti kokį nors girtą snukį galima visame pasaulyje vykstančių protestų metu. Mačiau – asmeniškai tai sakau – „jedinstveninkus“ gyvai: veidas veidan. Tada 1991-ųjų sausį. Kai „neužmirštuolininkų“ išradėjų dauguma dar net nebuvo pradėti.
Kaip ir dalį tų, kas buvo tarp protestuojančiųjų vakar. Net ir Sąjūdžio mitinguose, ir prie laužų atitipendavo bomžai ir įtartini tipai. Juos savanoriai ir dori policininkai vijo velniop, kiek galėjo. O sovietiniai telikai rodė kaip mūsų visų neva tikrąjį veidą. Prie Seimo, televizijos, bokšto laužų irgi ateidavo visokių – liudiju, žinau, mačiau – man plaukai ir rūbai nuo laužų dūų nebeišsivėdindavo.
Ir, tegul tas pats Veryga, Matulas ir kiti superblaivinykai su draugais bus nepatenkinti ar pjaunasi venas – ten buvo net išgeriama. Prie laužų ir palapinėse. Ir tą darė net ir palapinėse buvę policininkai bei savanoriai. Šalta ir mintys įvairios.
Valdišką versiją transliavusioje LRT laidoje man papasakojo, kaip vargšas Vytautas Landsbergis didvyriškai (neneigiu jo teisingos politinės pozicijos tuo metu) važiavo namo pasikeisti drabužių, nes jau buvo nebeįmanoma… . Gal ką painioju, bet nuo Seimo iki Žvėryno važiuoti nelabai toli. Paskambinus – galėjo ir žmona atnešti.
Tik kas keitė drabužius šimtams savanorių ir idėjiškų policininkų? Ar nebuvo taip, kad jų uniformos drėko ir džiuvo ant jų kūnų? Mano draugas – tas pats idėjinis policininkas – savaitę po Tikros, o ne Išgalvotos „Jedinstvos“ šturmo buvo parlamento rūmuose. Tuo metu pagimdė jo žmona. Tai yra juk smulkmena, paskęstanti „graudžiai nušvilptųjų“ vakar apsimestiniame, mano nuomone, sielvarte. Politiškai nekorektiškas klausimas – ką Sausį TADA veikė viena konservatorių gyvai kanonizuotoji Dalia – neužduotinas. Burokevičius turbūt geriau nei „Jedinstvo?“ Gudriau?
Tiek to. Vakar ir užvakar būta ir geros nuotaikos. Prie TV bokšto ir LRT nereikėjo narvų ir akvariumų, policijos užkardų. Žmonės sau ramiai darė ką norėjo ir nieko nesusprogdino.
Išvada – DABARTINĖ VALDŽIA NETIKI DEMOKRATIJA IR JOS NET NEKENČIA. Aišku, nelabai kuo skiriasi nuo tų, su kuriomis kaitaliojasi pozomis jau 31-ius metus.
