Dalinkitės
Mokytojams
neketinant
atšaukti
įspėjamojo
streiko,
socialdemokratai
pasigenda
Vyriausybės
valios
persvarstyti
finansavimo
prioritetus.
„Valstybinių
mokyklų
vis
mažėja,
o
privačių
–
vis
daugiau.
Privačiose
mokyklose
daugėja
mokinių.
Kai
kurių
privačių
mokyklų
pajamos
išaugo
net
5
kartus.
Vaiko
ugdymas
per
metus
čia
gali
kainuoti
ir
keliolika
tūkstančių
eurų.
Bet
jos,
kaip
ir
valstybinės
mokyklos,
gauna
valstybės
finansavimą
ugdymui,
taigi
yra
išlaikomos
visų
mokesčių
mokėtojų
pinigais“,
–
pažymi
edukologė,
socialdemokratų
Seimo
frakcijos
seniūnė
Orinta
Leiputė.
Buvęs
mokytojas,
Seimo
narys
socialdemokratas
Tomas
Bičiūnas
neigia
gajų
mitą,
esą
privačios
mokyklos
–
savaime
geresnės.
„Su
ministerijos
pagalba
daug
metų
buvo
propaguojamas
mitas,
kad
nevalstybinės
mokyklos
kone
automatiškai
geresnės,
be
to,
jos
neva
skatina
pasitempti
valstybines.
Šis
mitas
seniai
paneigtas.
Tarp
privačių
mokyklų
–
daug
diplomų
fabrikėlių,
o
jų
mokinių
pasiekimai
tiesiog
prasti.
Tačiau
jos
moka
pasireklamuoti“,
–
sako
T.
Bičiūnas.
Parlamentaras
atkreipia
dėmesį,
kad
jau
ir
privačios
mokyklos
susiduria
su
mokytojų
trūkumu,
o
kylančios
kainos,
ypač
būsto
paskolų
palūkanos,
mažina
privataus
švietimo
paklausą.
„Taip,
privačios
įstaigos
gali
daugiau
mokėti
mokytojams,
bet
jos
gali
ir
lengviau
atleisti
juos
iš
darbo.
Joms
lengva
išmesti
prasčiau
besimokančius
mokinius.
Tuo
tarpu
valstybės
apleistose
valstybinėse
mokyklose
mokytojai
priversti
iš
savo
lėšų
pirkti
priemones,
pedagogai
neretai
patys
viską
organizuojasi,
įskaitant
kvalifikacijos
kėlimą
ir
renginius.
Mokytojams
siūlomi
pigiausi,
prastos
kokybės
kvalifikacijos
kursai
–
jeigu
išvis
siūlomi.
Savo
lėšomis
mokytojai
negali
pakeisti
mokyklos
aplinkos,
įsigyti
šiuolaikiškų
ugdymo
priemonių.
Labai
prasta
ir
toliau
blogėjanti
vaikų
emocinė
savijauta
mokyklose
–
tai
krizės,
lėtinės
ligos
simptomas“,
–
komentuoja
T.
Bičiūnas.
Anot
buvusio
mokytojo,
valstybė,
nebesusidorodama
su
permanentine
švietimo
krize,
pasirinko
žalingą
kursą.
„Švietimo
finansavimui
negerėjant,
privačiam,
išties
pelningam
švietimo
verslui
atveriama
vis
daugiau
galimybių
pasinaudoti
valstybės
biudžeto
lėšomis.
Kai
kurių
tokių
įstaigų
pajamų
struktūroje
mokesčių
mokėtojų
pinigai
sudaro
net
pusę.
Tragiškiausia
šių
procesų
pasekmė
–
ta,
kad
kokybiškas
ugdymas
ir
mokymo
turinys
tampa
prieinamas
iškirtinai
tik
pasiturinčių
šeimų
vaikams.
Valstybinių
mokyklų
klasėse
trūksta
oro
dėl
mokinių
pertekliaus,
mokytojų
ir
mokyklų
–
vis
mažiau,
vadovėliai
amžinai
kažkur
stringa
ir
nebepasiekia
klasių
net
rugsėjo
1-ąją“,
–
situaciją
apibūdina
T.
Bičiūnas.
„Mokesčių
mokėtojų
pinigais
šelpiami
turtingiausių
tėvų
vaikai.
Laikas
užsukti
šį
kranelį.
Savivaldybės
jiems
skiria
kompensacijas,
privačios
mokyklos
atleidžiamos
nuo
nekilnojamojo
turto
mokesčio,
gauna
patalpas
lengvatinėmis
sąlygomis.
Jos
net
gauna
lėšų
mokymui.
Nenuostabu,
kad
sektorius
klesti.
Pavyzdžiui,
Austėjos
Landsbergienės
įkurtoje
Karalienės
Mortos
mokykloje
ugdymas
2022
m.
kainavo
iki
8000
eurų
per
metus.
Šios
mokyklos
deklaruota
apyvarta
už
18
mėnesių
siekė
7,08
mln.
eurų,
o
grynasis
pelnas
–
1,65
mln.
eurų“,
–
vardija
buvęs
mokytojas,
Seimo
narys
socialdemokratas
T.
Bičiūnas.
