Nors vasarą daugelis darbdavių organizuoja šventes, vos 7 proc. darbuotojų tokias pramogas vertina kaip privalumą ar pridėtinę naudą, rodo darbuotojų naudų valdymo startuolio MELP duomenys. Nepaisant to, jog ne visi darbuotojai nori plaukti baidarėmis ar dalyvauti grandioziniame koncerte su kolegomis, darbdaviai šias pramogas vis dar mato kaip pagrindinį būdą atsidėkoti bei motyvuoti, pastebi platformos vadovas Vidmantas Šiugždinis. Jis pabrėžia, jog siekiant užtikrinti darbuotojų gerovę reikėtų ne spėlioti, ko darbuotojai nori, o daugiau dėmesio skirti jų poreikių supratimui.
„Vasaros šventės mūsų lietuviškoje darbo kultūroje turi ganėtinai gilias tradicijas, todėl vis dar išlieka populiarios tarp darbdavių. Neretai jų organizavimas – bendrovės garbės reikalas. Iki šiol yra tarpusavyje besivaržančių įmonių, kurios nori pranokti viena kitą ir surengti kuo įspūdingesnį renginį“, – pasakoja V. Šiugždinis.
Darbuotojų ir darbdavių nuomonės – išsiskiria
MELP užsakymu atlikto tyrimo apie darbdavio teikiamas papildomas naudas duomenys rodo, kad įmonių šventės yra viena iš dažniausių papildomų naudų – jas siūlo net 25 proc. darbdavių. Tačiau darbuotojai tokius renginius rikiuoja geidžiamiausių naudų sąrašo apačioje.
Pasak V. Šiugždinio, yra keletas priežasčių, kodėl darbuotojai netrykšta noru dalyvauti šventėse.
„Ilgai įmonėje dirbantiems žmonėms tokie renginiai atsibosta, nes dažnai jų pobūdis ar netgi veiklos nekinta metai iš metų. O intravertams ar naujokams, dar nespėjusiems apšilti kojų įmonėje, tokie renginiai gali net tapti košmaru. Tačiau ilgainiui susiformuoja požiūris, jog tu privalai dalyvauti suplanuotose veiklose. Juk darbdaviai į tai investuoja dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų. O nusprendus nedalyvauti, darbuotojai neretai baiminasi, kad į juos bus žiūrima kaip į neįsitraukusius, nelojalius ar nedraugiškus. Tikrieji jų jausmai apie šiuos renginius dažnai paaiškėja tik po vakarėlio atlikus grįžtamojo ryšio apklausą“, – pastebi jis.
Be to, šiandien darbdaviai vasaros šventes naudoja kaip vieną iš nedaugelio būdų suburti nuotoliu ar hibridiniu būdu dirbančius kolegas: „Po pandemijos vadovams vis dar sunku surinkti darbuotojus po vienu stogu ir paskatinti juos kartu kokybiškai leisti laiką. Tad nemaža dalis darbdavių mano, jog renginiai yra geriausias būdas pakelti komandos dvasią. Tačiau apjungti žmones kartą per metus neužtenka – svarbu kasdien padėkoti kolegoms, pripažinti jų nuopelnus, apdovanoti lojalumą. Tą galima atlikti naudojant skaitmeninius įrankius, ir dažniausiai mažesniais kaštais.“
Tiesa, startuolio bendraįkūrėjas pažymi, jog įmonės vis dar nemažai dėmesio skiria ne tik vasaros, bet ir žiemos renginiams. Dalis jų geriausias miesto vietas, restoranus ar net arenas Kalėdų šventėms rezervuoja dar rugpjūtį, tam skiriami reikšmingi biudžetai.
Raktas į sėkmę – laisvė pasirinkti
V. Šiugždinis sako, kad darbuotojai dėl organizuojamų renginių abejoja ir todėl, jog artimoje aplinkoje mato kitokius, jiems patrauklesnius pavyzdžius:
„Bendraudami su savo draugais, artimaisiais jie pastebi, kad kitos įmonės leidžia patiems darbuotojams pasirinkti papildomas naudas. Pavyzdžiui, darbdaviai suteikia tam tikrą pinigų sumą kaip laisvą biudžetą, kurį darbuotojai gali išleisti taip, kaip nori – sveikatinimosi paslaugoms, „Netflix“ prenumeratai ir panašiai. Tuomet, natūraliai, ir įmonės, kuri renkasi organizuoti vasaros šventės, darbuotojai nori tokios pat laisvės pasirinkti papildomas naudas. Mat dalis dalyvauti negali, dalis nenori, o papildomų verčių vis tiek tikisi. Nėra taip, kad vakarėlius jie vertina tik neigiamai, tačiau matome, jog turėdami galimybę, kai kurie darbuotojai mieliau rinktųsi kitokią naudą.“
Anot MELP vadovo, siekiant atliepti darbuotojų lūkesčius ir poreikius labai svarbu į juos įsiklausyti. Tačiau tai padaryti nėra taip paprasta: „Visuotinės apklausos su uždaro tipo klausimais tinkamai neatspindi kiekvieno darbuotojo lūkesčių. Asmeniškai prieiti prie kiekvieno darbuotojo ir išsiaiškinti jo poreikius irgi beveik neįmanoma, juolab, jog norai nuolat kinta. Čia nepadės ir spėliojimas ar aklas madų vaikymasis.“
Eksperto teigimu, pirmiausia reikėtų patikrinti darbuotojų pasitenkinimą tiekiamomis naudomis. Gali būti, jog komandai tinka dabartinis naudų paketas ir taisyti tai, kas puikiai veikia, nėra reikalo. Tačiau jei paaiškėja, jog darbuotojų nuotaikos dėl gaunamų naudų – ne kokios, tuomet jis pataria kolektyvui suteikti kuo daugiau laisvės pasirinkimo procese:
„Personalizacija padeda suburti įsitraukusią ir laimingą komandą. Galimybė darbuotojams patiems pasirinkti naudas stiprina pasitikėjimą, suteikia lankstumo, skaidrumo ir kuria vertę. Tai naudinga ir darbdaviui – darbuotojo tikslingai panaudotas laisvas biudžetas gali atnešti daugiau naudos nei vakarėliui jo vardu išleista suma. Dažnai sprendimas leisti komandai savarankiškai pasirinkti norimas naudas ne tik atliepia jų lūkesčius, bet ir prisideda prie tobulėjimo galimybių, bendros darbo atmosferos kūrimo, efektyvios komunikacijos, didesnio produktyvumo ir geresnio darbuotojų išlaikymo“, – sako V. Šiugždinis.
Tiesa, jis atkreipia dėmesį, jog nors tokie pokyčiai reikalauja žmogiškųjų ir technologinių išteklių, tačiau šios investicijos dažniausiai atsiperka su kaupu. O jei, visgi, negalite pasiūlyti visiškos laisvės, svarbu kuo geriau suprasti darbuotojų lūkesčius, susidėlioti prioritetų sąrašą bei jį komunikuoti.
Reprezentatyvų nuomonės tyrimą siekiant išsiaiškinti šalies gyventojų gaunamas papildomas naudas iš darbdavio bei jų poreikį šiemet atliko bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 578 samdomą darbą dirbančius šalies gyventojus.
The post Šventės, kurios neatneša džiaugsmo. Verslas mato arbuotojų lūkesčius? appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
