Šv. Kalėdų metas kartais gali būti ne tik dovanų, bet ir kiaulysčių aktyvaus kaišiojimo galimybė. Taip Seime gimė Visuomenės informavimo įstatymo pataisos, kuriomis nutarta detaliau apibrėžti, kurie iš mūsų Oficialiai laikomi viešaisiais asmenimis – su visomis pasekmėmis.
Buvo maždaug aišku
Iki šiol viešuoju asmeniu buvo laikomas valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Trumpai ir drūtai paaiškinant, tokio asmens kritika, domėjimasis jo gyvenimo užkulisiais, nuo miegamojo apystovų iki ligos istorijos ar ekonominių veiklų bei jo teisę žinoti“ artimųjų „moralinės kokybės“ buvo teismų vertinama atlaidžiau. Mat „visuomenė turi teisę žinoti“, „daugiau skaidrumo“ ir taip toliau. Buvo pakankamai aiškiai pasakyta, kad viešojo asmens apibrėžimas yra formaliai apibrėžtas teisės aktais. Išskirtiniu atveju, kai kažkieno „nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams“, – spręsdavo teismai.
Aiškumo sumažėjo
Skelbdamas, kad nori patikslinti „viešojo asmens“, kuriam visokios ten prievaizdų tarnybos, ir žiniasklaida gali lįsti į buitį ir būtį, sąvoką, Seimas viską gerokai supainiojo. Tik klausimas – tyčia ar ne?
Pagal priimtas pataisas, „viešuoju asmeniu bus laikomas valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, valstybės tarnautojas, asmuo valstybės ar savivaldybės institucijoje dirbantis pagal darbo sutartį, jeigu jo priimami sprendimai ar veikla daro įtaką visuomenei, taip pat šiose institucijose sudarytų darbo grupių, komitetų, komisijų, tarybų ir kitų kolegialių institucijų narys, valstybės ar savivaldybės kontroliuojamos įmonės ar įstaigos vadovas arba valdymo organo narys.
Prie viešųjų asmenų taip pat bus priskiriamas politinės partijos valdymo organo arba rinkimų komiteto narys, kandidatas rinkimuose (viešojo asmens statusas išlaikomas ir po rinkimų laikotarpiu, kuris yra lygus vienai kadencijai tos institucijos, į kurią asmuo kandidatavo).
Į viešojo asmens sąvoką pateks juridinio asmens, kuris sudaro viešųjų pirkimų sutartis ir (arba) vykdo viešųjų pirkimų sutartis subrangovo teisėmis, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime, lobistas arba asmuo, kuris veikia lobistinę veiklą vykdančių juridinių asmenų vardu, asociacijos arba viešosios įstaigos, kurios per pastaruosius 4 metus yra gavusios valstybės ir (arba) savivaldybių finansavimą, vadovas arba dalyvis, turintis 1/4 ar daugiau balsų dalyvių susirinkime.
Viešuoju asmeniu bus laikomas ir visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams,“ – skelbiama Seimo pranešime spaudai. Už šiuos pakeitimus (projektas Nr. XIVP-953(2) balsavo 72 Seimo nariai, susilaikė 6 parlamentarai.
Iškilę klausimai
Taigi pasiaiškinkime – jei koks nors žurnalistas, tinklaraštininkas ar socialinio tinklo paskyros turėtojas nuolat (kas tai yra?) ar dažnai kritikuoja arba liaupsina Usapskichą, Šimonytę, Nausėdą, Verygą arba Dulkį – jis daro įtaką valstybės reikalams? Kas gali paneigti tokią galimybę( ačiū profesoriau) ? Pavardes galite, beje, rašyti ir kitas – esmės tai nei kiek nekeičia.
Kas ir kaip nustatys kiek reikia turėti Facebook draugų ar sekėjų (pastaruosius daug kas ir perkasi), kaip dažnai vaidentis žurnale „Žmonės“, laidoje „Stilius,“- idant įgautum šį svajotiną statusą ir kartu leistumei valdžiai bei jai ištikimiems „ciuckiams“ toliau naikinti tavo privatumą? Čia, žinoma, siekių klausimas.
Kas daugiau daro įtakos šventiesiems valstybės reikalams ir kieno apatinių būklė visuomenės bei valstybės interesams svarbesnė – Andriaus Užkalnio, Godos Šalčiūtės, Audriaus Bačiulio, Rūtos Janutienė, Andriaus Tapino, Inokentijaus Eustachijaus Cukermano ar kokio profsąjungų, ūkininkų sąjungos lyderio? O gal Rasos Juknevičienės brolio, kuris daro visai su sese nepriklausomą verslą Rusijoje? Na o gal koks Žaliakalnio ar Šilainių aktualijų per aktualus komentatorius? Juk ten net ir Kauno merą pakeikia, kuris populiarus Lietuvos mastu. Kiek reikia Facebooko draugų ir sekėjų limito neviršyti, kad neužkliūtumei? 300, 5000, 25 000? Apie ką čia? Apie tai, kad reikia, turbūt, riboti ratą tų, kurie verti būti laikomi „ne tokiais pavojingais“.
Šių eilučių autoriaus kuklia ir svarstytina (kam patinka) nuomone, tai tiesiog klaikios desperacijos ženklas. Tiesiog noras nubaidyti nuo „valstybės reikalų“ visokius ten nuolatinius kritikus net ir socialiniuose tinkluose. O tai paskatinęs dirgiklis – dugne atsidūrę reitingai. Ach, prisiminiau… taip – jūs gi ne populistai. O nebuvimas populistu jums reiškia viena – ne tik spjauti į kritiką, bet ir rasti jos atgrasymo priemonių, prisidengiant sušventintojo skaidrumo ir nuolat iš kiekvieno kalėdinio besmegenio veido išraiškos (jie dažnai viešai statomi) lendančių valstybės priešų ieškojimais.
Advokato komentaras
Advokatas Tomas Vagnorius
Na bet tiek to. Teko paprašyti teisininko nuomonės. Ką gali visas šis teisėkūros jovalas reikšti teismų sistemai?
Specialiai portalui „kaunieciams.lt” komentuoja advokatas Tomas Vagnorius.
„Seimus priėmus šias pataisas, detaliau apibrėžta kokie asmenys bus laikomi viešaisiais asmenimis. Dėmesį atkreipė papildytos nuostatos, kuomet viešiesiems asmenims prilyginami visuomenėje žinomas fizinis asmuo, populiarus socialinių tinklų veikėjas arba tinklaraštininkas, formuojantys tikslinių visuomenės grupių nuomonę įvairiais klausimais ir (arba) už šią veiklą gaunantys pajamas, jeigu jų veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
Viešasis asmuo vaidina tam tikrą vaidmenį visuomenės gyvenime, kas reiškia ir tai, jog viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo, viešajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga. Šie aspektai yra jau nusistovėję visuomeninio gyvenimo sanklodoje, dėl viešojo asmens privataus gyvenimo apsaugos taikymo jau pasisakyta ir įvairiuose teismuose, nagrinėjant skundus. Visgi, įdiegtos vertinamosios sąvokos („populiarus“, „visuomenėje žinomas“), kurių taikymas yra subjektyvaus pobūdžio.
Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. numatyta, kad teisėkūroje vadovaujamasi geresnio reglamentavimo politikos siekiu ir šiais principais: (6 d.) aiškumo, reiškiančiu, kad teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Aptariamu atveju, įstatyme vartojamos sąvokos „populiarus“, „visuomenėje žinomas“ yra sunkiai teisiškai apibrėžiamos, jų taikymo sritis kiekvienu atveju gali būti vertinamos dviprasmiškai, ko neturėtų būti teisės aktuose. Kas gali pasakyti koks tinklaraštininkas ar visuomenės veikėjas yra populiarus, kokiais kriterijais vertinama, jog šis asmuo visuomenėje žinomas? Vienam žmogui ar žmonių grupei asmuo gali būti žinomas, tačiau jų tarpe nepopuliarus, kitais atvejais gali būti priešingai.
Pažymėtina ir tai, jog nėra aišku kaip vertinti visuomenės veikėjo, tinklaraštininko ar kito asmens daromą įtaką nuomonės formavimui. Kyla pagrįstas klausimas, ar vienas straipsnis/pasisakymas viešoje erdvėje jau daro įtaką, ar jų turėtų viešoje erdvėje būti daugiau, be to juk ne kiekvienas asmuo ir siekia daryti kokią nors įtaką.
Mano įsitikinimu, neteisinga būtų viešuoju asmeniu laikyti asmenų, kurių saviraiška siejasi su visuomenėje vykstančių procesų aptarimu, ką dažnai daro žurnalistai gaunantys už tai honorarą. Pavyzdžiui rašydamas komentarą šia tema siekiu tik informuoti apie galimą įstatymo leidėjo priimto teisės akto problematiką, tačiau nesiekiu daryti įtakos žmonių nuomonei.
Kitas aspektas yra pajamų gavimo siejimas su viešo pobūdžio veikla. Vėlgi, kaip objektyviai apspręsti santykį tarp viešos veiklos ir pajamų ? Ar gavęs honorarą už visuomenėje tam tikrą atgarsį sukėlusį straipsnį (pasisakymą socialiniuose tinkluose) asmuo bus jau laikomas viešuoju asmeniu ? Tokio pobūdžio klausimai paprastai neturėtų kilti, kai teisės aktai yra surašyti laikantis, tikslumo, aiškumo ir nedviprasmiškumo principų.
Neabejotinai dėl šių nuostatų taikymo teiks vėl aiškintis teismas, nagrinėjant konkrečius suinteresuotų asmenų skundus.
