2021 10 21
Atsižvelgdama į Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso tikslus, Lietuva skiria daug dėmesio tvaraus, inovatyvaus ir aplinką tausojančio transporto plėtrai bei sektoriaus skaitmenizavimui, tačiau spartinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ypač svarbus šalių bendradarbiavimas ir sutarimas tarptautiniu lygmeniu. Tai Lietuvos susisiekimo ministras Marius Skuodis pabrėžė šiandien Transporto inovacijų forume vykusioje ministrų diskusijoje su kaimyninių Baltijos regiono ir Rytų partnerystės šalių transporto ministrais.
Forumo diskusijoje „Ekologiškas, skaitmeninis ir konkurencingas transportas ir logistika: kiek ambicijos turėti naujose reglamentavimo srityse?“ dalyvavo Latvijos susisiekimo ministras Tālis Linkaits, Armėnijos teritorinės administracijos ir infrastruktūros ministras Gnel Sanosyan, Lenkijos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk, nuotoliniu būdu jungėsi Sakartvelo ekonomikos ir darnaus vystymosi viceministras Guram Guramishvili, Ukrainos infrastruktūros ministras Oleksandr Kubrakov ir viceministras Mustafa-Masi Nayyem.
„Skaitmenizacija ir žaliasis kursas šiuo metu yra visos ES kryptis. Elektroninei prekybai augant kartais, o kartu transformuojantis šalių pramonei, iš transporto bei logistikos grandies tikimasi to paties – skaitmeninių sprendimų, atveriančių duomenis, užtikrinančių skaidrumą ir realaus laiko informaciją. Šiame kontekste matome dar neatrastą potencialą stiprinti tarptautinį ir regioninį bendradarbiavimą, esame pasiruošę pasidalinti Lietuvos patirtimi kuriant ir diegiant elektroninių leidimų bei važtaraščių sistemas. Tik sujungę jėgas galime tikėtis spartaus sektoriaus vystymosi ir augančio jo konkurencingumo mūsų regione, išlikti skaitmeninės logistikos ir žaliųjų inovacijų priešakyje“, – sakė Lietuvos susisiekimo ministras M. Skuodis, moderuodamas šią diskusiją.
Ministro teigimu, svarbu pasiekti, kad kuriami skaitmenizacijos procesai veiktų ne tik šalies viduje, bet jais, kaip gerąja praktika, būtų galima pasidalinti ir su kaimyninėmis valstybėmis. Baltijos šalys jau yra užbaigusios ir išmėginusios praktiškai bandomąjį keitimosi krovinių informacija projektą, kuriame buvo sukurtos techninės ir administracinės priemonės, užtikrinančios sklandų logistikos grandinių veikimą Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje nenaudojant popierinių dokumentų.
2020 m. per mėnesį į Lietuvą vidutiniškai įvažiuodavo apie 34 tūkst., o išvažiuodavo 24,5 tūkst. krovininių transporto priemonių. Kiekviena iš jų vienai kelionei turi turėti su savimi apie 100 lapų popierinių dokumentų, arba 16 tonų popieriaus, kiekvieną mėnesį. ES sprendimu nuo 2024 m. valstybinės institucijos privalės priimti vežėjų teikiamą informaciją skaitmeniniu būdu pagal bendrą formatą (eFTI), galiosiantį visose ES šalyse.
Latvijos susisiekimo ministras T. Linkaits diskusijoje akcentavo, kad transportas yra susijęs su verslo vystymu efektyviausiu būdu ir ieškant geriausių veikimo būdų. Pasak jo, reguliaciniai reikalavimai, tokie kaip tam tikros Mobilumo paketo nuostatos, sukuria per didelius transporto srautus mūsų keliuose. Todėl būtini bendri šalių sutarimai ir sprendimai europiniu lygiu pašalinti perteklinį reguliavimą.
T. Linkaičiui pritarė Lenkijos infrastruktūros ministras A. Adamczyk: „Dėl kai kurių mobilumo paketo nuostatų kol kas negalime judėti viena kryptimi, turime rasti sprendimus. Tai ne tik technologiniai sprendimai, bet ir bendras šalių sutarimas ir sprendimų ieškojimas. Procedūrų ir technologijų suvienijimas yra kelias transporto ir logistikos sprendimams mūsų šalyse – per kuo trumpesnį laiką ir už bet kokią kainą.“
Europos Komisijos vertinimu, Mobilumo paketo nuostatos, susijusios su privalomu vilkikų grąžinimu į registracijos šalį ir kabotažo ribojimais, generuoja papildomas CO2 emisijas ir yra nesuderinamos su klimato kaitos mažinimo tikslais ir įsipareigojimais mažinti taršą transporto sektoriuje. Tam, kad ES galėtų įgyvendinti žaliojo kurso tikslus, būtina iki 2022 m. pradžios pakoreguoti priimtą Mobilumo paketą ir pašalinti iš jo šiuos probleminius reikalavimus.
Tarptautinis transporto ir inovacijų forumas vyksta spalio 21–22 d. Vilniuje.