Ukrainos branduolinės energetikos bendrovė “Energoatom” ir JAV kompanija “Westinghouse” siekia įgyvendinti susitarimus dėl naujų AP1000 slėginio vandens reaktorių, kurie tapo pagrindiniu būsimo Ukrainos energijos gamybos sektoriaus pertvarkymo komponentu, diegimo.
Mažai tikėtina, kad reali gamyba prasidės iki karo pabaigos, jei nebus tinkamų sistemų, skirtų apsisaugoti nuo Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių, taip pat jei Kijevas negaus didesnės paramos iš Vakarų partnerių.
Konkretus būsimo Ukrainos AP1000 jėgainių parko finansavimo planas gali būti parengtas jau dabar, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos statybai, kai Rusijos grėsmė Ukrainos energetikos infrastruktūrai bus gerokai sumažinta arba karas baigsis.
Rugpjūčio 27 d. Ukrainos bendrovė “Energoatom”, vienintelė šalies atominių elektrinių operatorė, paskelbė, kad gavo pirmuosius vietos pareigūnų leidimus ateityje plėtoti naują branduolinį projektą anksčiau apleistoje Čyhyryno atominės elektrinės vietoje. Bendrovė ketina šioje vietoje pastatyti keturis branduolinius reaktorius, pagrįstus JAV bendrovei “Westinghouse” priklausančio AP1000 suslėgto vandens reaktoriaus technologija. Tai yra platesnės programos, pagal kurią visoje šalyje ketinama įdiegti visą naujų branduolinių blokų parką, dalis.
“Energoatom” planai yra pagrįsti – tiek atsižvelgiant į anksčiau pasirašytus bendradarbiavimo susitarimus su “Westinghouse”, tiek į būtinybę atkurti Ukrainos energetikos sistemą dėl Rusijos karo padarinių. Vis dėlto, net jei Ukraina norėtų kuo greičiau pradėti naujų
branduolinių blokų statybos darbus, vargu ar tikėtina, kad reali statyba prasidės iki karo pabaigos, jei nebus tinkamų sistemų, skirtų apsisaugoti nuo Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių, taip pat jei Kijevasnegaus didesnės paramos iš Vakarų partnerių.
“Energoatom” jau 2021 m. pradėjo bendradarbiauti su “Westinghouse”.
Abi bendrovės patvirtino, kad būsimiems branduolinių reaktorių projektams Ukrainoje pasirinks AP1000 technologiją. Šalys pasirašė sutartį, kuria inicijuojamas projektavimas ir ilgalaikių elementų (t. y. specifinės įrangos, kurios įsigijimas, projektavimas, gamyba ir pristatymas užtrunka kelerius metus), skirtų pirmajam AP1000 blokui Chmelnyckio AE, pirkimas 2021 m. lapkritį.
Vėliau, po visiškos Rusijos karinės invazijos, abi įmonės susitarė dar labiau išplėsti partnerystę ir nusprendė pastatyti Ukrainoje net devynis naujus AP1000 blokus per neapibrėžtą laikotarpį. Jos taip pat svarstė galimybę dislokuoti “Westinghouse” mažus modulinius reaktorius (AP300).
Ukrainos energetikos ministras Germanas Galuščenka sveikino bendradarbiavimą su “Westinghouse”, padedantį Ukrainai tapti “viena iš švarios energijos lyderių” ir didinti branduolinės energijos gamybos pajėgumus, taip pat statant naujus didelius energijos blokus bei
diegiant mažus modulinius reaktorius”.
G. Galuščenka taip pat pabrėžė gamybos lokalizavimą kaip pagrindinį jų bendradarbiavimo komponentą. Šiuo metu viešai mažai žinoma apie “Energoatom” ir “Westinghouse” susitarimų įgyvendinimo pažangą. Vis dėlto kai kurie įvykiai rodo, kad Ukrainos pusė jau ėmėsi priemonių dėl greito naujų reaktorių eksploatavimo. Labiausiai pažengę pasirengimo darbai susiję su dviejų blokų statyba Chmelnyckio AE, kurie turėtų būti pirmieji AP1000 blokai Ukrainoje.
Šiuo konkrečiu atveju “Energoatom” jau pateikė beveik pusės milijardo dolerių vertės užsakymą vieno bloko branduolinės salos įrangai (pvz., reaktoriaus slėginiam korpusui, garo generatoriams ir t. t.) (Biz.censor.net, 2023 m. gruodžio 26 d.). Tikėtina, kad šios dalys bus gautos iš nutraukto JAV vykdomo Virgil C. Summer AP1000 projekto antrojo arba trečiojo bloko, kuris buvo nutrauktas 2017 m. “Westinghouse” paskelbus bankrotą. Be to, “Energoatom” taip pat ėmėsi šių veiksmų:
*užsakė iki šių metų pabaigos atlikti išsamią galimybių studiją;
*inicijavo tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą pagal JT Espo konvencijos reikalavimus;
*kartu įsteigė “Energoatom-Westinghouse” inžinerijos biurą, kuris rengs specializuotus mokymus
Ukrainos inžinieriams ir operatoriams bei lokalizuos veiklą;
*pradėti kai kurie pradiniai parengiamieji darbai (nepainioti su faktinėmis statybomis), siekiant
pasirengti būsimoms investicijoms ir statyboms.
Visa tai rodo, kad Ukraina yra labai pasiryžusi atkurti ir sustiprinti savo energetikos infrastruktūrą. Prieš karą Ukrainoje veikiantys branduoliniai reaktoriai pagamindavo maždaug pusę šalies energijos. Dabar, Rusijai sistemingai naikinant civilinę infrastruktūrą, jų dalis
Ukrainos energijos gamybos balanse tikriausiai sudaro apie 70 proc. Viena iš didėjančių problemų yra ta, kad daugumos šalies branduolinių blokų eksploatavimo laikas baigsis per ateinančius 10-15 metų. Daugeliu atvejų Ukrainos reaktorių eksploatavimo laikas jau pratęstas nuo pradinių 30 iki 50 metų.
Dėl šios realybės dar labiau prireikia kuo greičiau pradėti statybas, net ir karo sąlygomis. Be to, pasibaigus karui Ukraina turės beveik iš naujo atkurti savo energetikos sektorių. Atsižvelgiant į tai, kad vis labiau reikia patikimesnės bazinės energijos ir į būsimą Europos Sąjungos energijos importo be taršos poreikį, naujų branduolinių pajėgumų kūrimas ir toliau bus Kijevo prioritetas.
Konkretus būsimo AP1000 dislokavimo Ukrainoje laikas kol kas nežinomas. Susijusios šalys susilaikė nuo išsamių pareiškimų saugumo ir verslo tikslais. Viena vertus, ir Ukrainos vyriausybė, ir “Energoatom” siūlė kuo greičiau pradėti naujų blokų statybą Chmelnyckio AE (kartu su kažkada nutrauktais kitų dviejų reaktorių, kuriuose naudojama sovietinė VVER technologija, statybos darbais). Kita vertus, branduolinių reaktorių statyba dabartinėmis sąlygomis būtų beveik neįmanoma, atsižvelgiant į branduolinės energetikos
plėtros realijas.
Pasirengimas tokioms investicijoms susijęs su ilgai trunkančiomis administracinėmis procedūromis (aplinkosauginis vertinimas, licencijavimas ir kt.), išsamiu projektavimu, viešaisiais pirkimais, finansiniais susitarimais ir kitais darbais, įskaitant statybvietės paruošimą bei susijusios nebranduolinės infrastruktūros statybą.
Net taikiu laikotarpiu tokios procedūros trunka daug metų. Be to, Ukrainai kils sunkumų kuriant branduolinius reaktorius, ypač susidūrus su realybe, kad vienas tikslus Rusijos smūgis gali lengvai sutrikdyti logistikos grandines ar net sunaikinti statybvietėje vykdomus darbus.
Rugsėjo pradžioje Tarptautinė atominės energijos agentūra pareiškė, kad sustiprins Ukrainos branduolinių objektų ir projektų, kurie yra itin svarbūs šalies energijos gamybai, stebėsenos misijas.
Tokios iniciatyvos, kartu su pakankamu pažangių oro gynybos sistemų tiekimu, galėtų suteikti Kijevui galimybę anksčiau pradėti bent pradines naujų projektų statybas. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad visapusiškas AP1000 branduolinių reaktorių kūrimas ir statyba Ukrainoje greičiausiai bus pagrindinė pokario atstatymo pastangų dalis.
Vis dėlto dabar galima parengti konkretų planą, kaip finansuoti būsimą Ukrainos AP1000 branduolinių reaktorių parką ir paspartinti kitą
inžinerinę ir administracinę veiklą. Toks požiūris neabejotinai padės palengvinti faktinę reaktorių statybą, kai Rusijos grėsmė Ukrainos energetikos infrastruktūrai bus gerokai sumažinta arba kai galiausiai baigsis pats karas.
Eurasia Daily Monitor
The post Ukrainos branduolinės ambicijos appeared first on Kauniečiams kasdienės naujienos.
