Vaistininkai
ir
medikai,
o
tiksliau
kalbėtojai
jų
vardu,
teigia,
kad
nieko,
kas
pirkta
ne
vaistinėje
ir
ko
nepatvirtina
oficialios
„esveikatos”,
naudoti
negalima.
Net
jei
jūsų
vaikystėje
tai
suveikdavo.
Teisinga
esą
yra
tik
Verygos-Dulkio
aprobuota
vaistinėlė.
Apie
tai
išplatinami
pranešimai
spaudai,
kurie
ir
apmokėti,
tikėtina
dosniai.
Užsidarant
–
reformų
dėka
–
vaistinėms
ir
ligoninėms
svarbu
laikytis
valdiškų
instrukcijų,
Tad
ją,
kad
ir
iš
privačios
vaistinės,
pateikiame
nekoreguotą.
„Leidžiant
laiką
gamtoje
itin
svarbu
būti
pasirengus
netikėtiems
susižeidimams,
tarp
kurių
dažniausiai
pasitaiko
–
įsipjovimai,
nusibrozdinimai
ar
įsidrėskimai.
„Eurovaistinės“
vaistininkas
Paulius
Raudonis
pabrėžia,
kad
gamtoje
ant
žaizdos
jokiu
būdu
negalima
dėti
trauklapio,
bei
pataria,
kaip
reikėtų
teisingai
pasirūpinti
žaizda.
Tik
nedėkite
ant
žaizdos
trauklapio
„Vaikystėje
buvome
išmokę,
kad
jeigu
nusibrozdinai
ar
įsipjovei
–
ieškok
aplink
trauklapio
ir
dėk
jį
ant
žaizdos.
Tačiau
patarčiau
šios
klaidos
nedaryti,
ypatingai,
jeigu
ką
tik
jį
nusiskynėte
pievoje
ir
tik
lengvai
pirštais
nubraukėte
nuo
lapo
žemes
ir
nešvarumus.
Toks
augalo
naudojimas
gali
padaryti
daugiau
žalos
negu
naudos,
pavyzdžiui,
žaizdą
gali
užpulti
infekcijos.
Tokiais
atvejais,
trauklapis
ne
paskatins
žaizdos
gijimą,
o
tik
jį
apsunkins“,
–
pasakoja
vaistininkas
P.
Raudonis.
Jis
pataria
vengti
ir
kitų
liaudiškų
žaizdos
gydymo
priemonių
–
kopūstų
lapų,
spiritinių
skysčių,
briliantinės
žalumos
ar
žaizdoms
neskirto
spiritinio
jodo.
Anot
vaistininko,
visi
jie
tik
apsunkina
žaizdos
gijimo
procesą,
gali
dar
labiau
pažeisti
jos
audinius,
iššaukti
infekcijas.
Neplaukite
žaizdos
vandens
telkinyje
„Žinome,
kad
susižeidus
pirmiausia
reikia
žaizdą
nuplauti
vandeniu.
Visgi,
jį
rinkitės
atsakingai.
Venkite
žaizdą
šlapinti
vandens
telkinyje,
geriau
rinkitės
geriamą
vandenį.
Nuplaukite
žaizdą
po
tekančiu
jo
vandeniu,
pildami
jį
iš
buteliuko
ar
gertuvės.
Tada
žaizdą
švelniai
nusausinkite
ir
dezinfekuokite
specialiomis
priemonėmis“,
–
sako
vaistininkas
P.
Raudonis.
Vaistininkas
pabrėžia:
tiesiai
ant
žaizdos
pilti
dezinfekcines
priemones
galima
tik
esant
negiliai
žaizdai,
pavyzdžiui,
nubrozdinimui.
Esant
sunkesniam
sužeidimui,
reikėtų
dezinfekuoti
tik
žaizdos
kraštus,
antraip
galima
suerzinti
žaizdą,
pažeisti
audinius
ir
gijimas
bus
tik
sunkesnis.
Visada
turėkite
šalia
tvarstį
ir
pleistrų
Susižeidus,
o
ypač
esant
gilesnei
žaizdai,
svarbu
ją
sutvarstyti
saugiai,
užkertant
kelią
žaizdos
infekcijoms
ir
kitoms
komplikacijoms.
Dėl
to
vaistininkas
primena,
kad
tokiems
atvejams
visada
svarbu
su
savimi
turėti
tvarstį
ir
pleistrų.
„Į
gamtą
visada
su
savimi
vežkitės
pirmosios
pagalbos
vaistinėlę,
kurioje
būtų
galima
rasti
tvarsčių.
Esant
gamtoje
nepatartina
improvizuoti
su
kitomis
priemonėmis,
tvarstant
žaizdą.
Jei
žaizda
švari,
pleistrą
arba
tvarstį
keiskite
vieną
kartą
per
parą,
o
nakčiai
leiskite
žaizdai
pailsėti
nuo
priemonių
ir
ją
tik
pridenkite
švariu
tvarsčiu.
Taip
į
žaizdą
lengviau
pateks
oras
ir
ji
greičiau
gis“,
–
paaiškina
P.
Raudonis
ir
pataria
palikti
visai
neaprištas
tik
jau
apgijusias
žaizdas,
ant
kurių
užsidėjęs
šašas.
Kaip
išvengti
komplikacijų?
Vaistininkas
pasakoja,
kad
neatsakingai
prižiūrint
žaizdą,
jos
nedezinfekuojant,
rečiau
nei
kartą
per
parą
keičiant
tvarsčius
ar
nesaugant
nuo
aplinkos
poveikio,
kyla
komplikacijų
grėsmė,
kurios
gali
išplisti
ir
pažeisti
gilesnius
audinius
–
raumenis,
kaulus
ar
net
užkrėsti
kraują.
„Paraudusi
žaizda,
patinę
aplink
ją
esantys
audiniai,
baltai
gelsvos
apnašos
ar
nemalonus
kvapas
–
pagrindiniai
pūliuojančios
žaizdos
požymiai.
O
neprižiūrimos
pūliuojančios
žaizdos
gali
komplikuotis
kraujo
užkrėtimu
–
sepsiu,
kuris
pasireiškia
bendru
silpnumu,
odos
blyškumu,
intensyviu
širdies
plakimu,
padažnėjusiu
kvėpavimu,
taip
pat
pakilusia
kūno
temperatūra,
nors
kartais
ji
gali
būti
priešingai
–
žemesnė
nei
įprastai“,
–
įspėja
„Eurovaistinės“
vaistininkas
ir
pataria
pamačius
bet
kokius
pakitimus
žaizdoje
kreiptis
į
gydytoją.
Paprasčiausias
būdas
apsisaugoti
nuo
komplikacijų
–
prieš
liečiantis
prie
žaizdos,
kruopščiai
nusiplauti
rankas,
užtikrinti,
kad
į
ją
nepatektų
bakterijų,
taip
pat
saugoti
nuo
šiurkštaus
sąlyčio
su
aplinka.”
***
Problema
ta,
kad
sąlyčiui
su
gamta
ištikus,
o
jis
neišvengiamas,
gali
tekti
ieškotis
pagalbos
ne
vaistinėlėje
ir
net
ne
eurovaistinėje
gretimame
prekybos
centre.
Daugiau
apie
tai
–
čia.
Jūsų
teisė
rinktis.
Juk
jūs
nesate
plokščiažemiai,
kurie
netiki
mokslu?
