Klaipėdos uosto direkcija tvirtai žengia pirmyn, įgyvendindama uosto viziją tapti inovatyviu uosto paslaugų, jūrinės pramonės ir žaliosios energetikos centru. Ši kryptis atsispindi ambicinguose plėtros planuose – per ateinančius ketverius metus Uosto direkcija planuoja investuoti 308 mln. eurų į modernią infrastruktūrą, jūrinio verslo vertės kūrimą ir tvarumo sprendimus. Nuo jūrinės vėjo energetikos infrastruktūros iki žaliojo vandenilio gamybos – Klaipėdos uostas siekia būti pažangiausia regiono jūrų transporto jungtimi, pasirengusia atliepti tiek rinkos, tiek aplinkosaugos iššūkius.
„Klaipėdos uostas šiandien kuria savo rytojų – drąsų, pažangų ir tvarų. Mūsų vizija – tapti inovatyviu uosto paslaugų, jūrinės pramonės ir žaliosios energetikos centru, kuris ne tik prisitaiko prie pasaulinių pokyčių, bet ir pats juos formuoja. Tai kelias, kuriame tradicijos dera su naujovėmis, o tvari plėtra tampa neatsiejama uosto tapatybės dalimi“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Be tradicinių, kasmet skiriamų investicijų į uosto krantinių modernizaciją, geležinkelio kelių remontą, laivybos kanalo gilinimą, Uosto direkcija 2025–2028 m. daug dėmesio skirs naujai ir visai šaliai svarbiai infrastruktūrai uoste kurti. Vienas svarbiausių artimiausių metų projektų – infrastruktūra jūrinės vėjo energijos projektams Smeltės pusiasalyje. Buvusioje Tarptautinėje jūrų perkėloje bus rekonstuojamos esamos krantinės, o kadangi jų plote bus vykdoma vėjo jėgainių surinkimo, krovos, sandėliavimo ir transportavimo veikla, darbinė aikštelė bus pritaikyta didelėms apkrovoms (40 t/m2), akvatorijos gyliai bus pritaikyti naujiems poreikiams.
Klaipėdos uostas taip pat rengiasi įgyvendinti vieną didžiausių projektų istorijoje – suformuoti ir įveiklinti naują 100 hektarų apimančią teritoriją pietinėje uosto dalyje. Lėšų artimiausiais metais numatyta jos vystymo parengiamiesiems darbams, ieškoma investuotojų.
Nauja infrastruktūra Klaipėdos uoste bus kuriama ir kruizinei laivybai. Uosto direkcijai patikėjimo teise priklausančiame sklype šalia Žiemos uosto netrukus bus pradėta esamų krantinių rekonstrukcija, naujų statyba, akvatorijos gyliai bus pritaikyti naujiems poreikiams. Per trejus metus naujai kuriamo kruizinių laivų terminalo erdvė taps ir nauju traukos centru prie marių klaipėdiečiams bei miesto svečiams. Čia bus sukurta patraukli vieta uostamiesčio renginiams, suformuotas į vandens pusę orientuotas atviras amfiteatras, takai pėstiesiems ir dviratininkams, erdvės poilsiautojams, renginiams.
Pastaraisiais metais daug dėmesio tvarumo projektams skirianti Uosto direkcija investicijų tempų šioje srityje nemažins ir toliau. Jau kitąmet uoste bus švartuojami keltai, kuriems elektros energija bus tiekiama tiesiai nuo kranto, taip mažinant taršą ir triukšmą. Trys elektrą laivams tieksiančios stotelės bus įrengtos „Centriniame Klaipėdos terminale“ ir viena „Klaipėdos konteinerių terminale“, pietinėje uosto dalyje. Krantinių elektrifikacija numatyta ir tose krantinėse, prie kurių švartuojami konteinerius gabenantys laivai bei kruiziniai laineriai, taip pat Klaipėdos uosto laivynas.
Baigiama statyti nauja, moderni laivyno bazė jau šių metų pabaigoje priims tris naujus laivus. Šiuo metu statomi du hibridiniai locmaniniai kateriai ir pirmasis šalyje žaliuoju vandeniliu varomas atliekų surinkimo laivas, kuris atliekas priims iš kitų į uostą atplaukiančių laivų.
Jam reikalingas žaliasis vandenilis taip pat bus gaminamas uoste. Jau kitąmet Uosto direkcija planuoja įgyvendinti pirmąjį Baltijos šalyse žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektą. Klaipėdos uoste žaliasis vandenilis bus gaminamas elektrolizės būdu – naudojant polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizerį arba lygiavertį. Per parą čia planuojama pagaminti apie 500 kilogramų vandenilio, o per metus – iki 127 tonų. Atliekų laivui nereikalinga pagaminto vandenilio dalis bus panaudota kitoms laivų, geležinkelio ir sausumos kelių transporto priemonėms užpildyti. Vandenilis bus prieinamas viešajam transportui ir asmeniniams automobiliams papildyti. Yra pasirašyti susitarimai su viena iš Klaipėdos uoste veikiančių krovos kompanijų ir su LTG grupe dėl žaliojo vandenilio panaudojimo lokomotyvams ir geležinkelio transportui.
Skatinant vidaus vandens laivybos plėtrą, numatytos investicijos į Jurbarko uosto kūrimą. Praėjusiais metais su Jurbarko rajono savivaldybe pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą, šiemet Uosto direkcija planuoja pradėti Jurbarke, ties Nemuno ir Mituvos santaka, naujo uosto įrengimo darbus.
Šie ambicingi planai atspindi Klaipėdos uosto strateginę kryptį – ne tik išlaikyti, bet ir stiprinti konkurencines pozicijas Baltijos jūros regione, kartu prisiimant atsakomybę už aplinkosaugą ir tvarų augimą.
