Lietuva neplanuoja įgyvendinti visų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ Fundamentalių teisių biuro pateiktų rekomendacijų dėl apgręžimo politikos, sako vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius.
„Tai nėra pačios agentūros rekomendacijos, o atskiro jos padalinio rekomendacijos. (…) Mes kaip šalis narė jas įvertinsime. Kita vertus, jos nėra imperatyvios, kad mes turėtume veiksmų planą greitai jas vykdyti, jos yra rekomendacinio pobūdžio“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė politikas.
Jis tvirtino, kad į rekomendacijas bus atsižvelgta, „kiek tai neprieštaraus mūsų vykdomai apgręžimo politikai, esant, vienas dalykas, hibridinei atakai, (…) kiek tai neprieštaraus nepaprastos situacijos padėčiai ir kiek neprieštaraus ekstremalios situacijos padėčiai“.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, pasieniečiai „Frontex“ Fundamentalių teisių biuro rekomendacijas gavo prieš Kalėdas.
Galimas „Frotex“ misijos nutraukimas
Apie biuro planus Lietuvai teikti rekomendacijas antradienį pranešė naujienų portalas „Delfi“.
Anot jo, tai daroma surinkus įrodymų, kad Lietuvos pasieniečiai taiko kolektyvinį migrantų atstūmimą – praktiką, kuri prieštarauja tarptautinei teisei ir Europos žmogaus teisių konvencijai, o galimybės pateikti prieglobsčio prašymą oficialiame pasienio kontrolės punkte realiai neveikia.
Tarp galimų rekomendacijų minimas siūlymas sieną neteisėtai kirtusius migrantus siųsti ne atgal į Baltarusiją, o patiems pasieniečiams vežti į pasienio punktus, kur jie legaliai galėtų pateikti prieglobsčio prašymą.
Viceministro teigimu, tokia rekomendacija šalyje negali būti įgyvendinta.
„Jei mes sulaikę žalioj sienoj visus gabentume į pasienio kontrolės punktus, būtų ta pati atvirų sienų politika, kuri šiai dienai Lietuvoje nėra galima“, – dėstė jis.
Paklaustas, ar tokios rekomendacijos, kuriose minimi kolektyviniai atstūmimai, gali pakeisti Europos Sąjungos požiūrį į Lietuvos vykdomą apgręžimo politiką, A. Abramavičius ragino sulaukti Europos Komisijos pozicijos, kuri „šiai dienai yra maksimaliai palanki Lietuvai“.
Pasak viceministro, blogiausia, kas galėtų šiuo metu nutikti, jei rekomendacijos nebūtų įgyvendintos, tai – „Frontex“ misijos stabdymas.
„Įvertinant galbūt šiuos siūlymus, jeigu Lietuva imperatyviai visų jų nepriims, galbūt „Frontex“ misija gali būti sustabdyta“, – kalbėjo jis.
ES teisėkūros pokyčiai
A. Abramavičius taip pat teigė, kad Lietuva tokių rekomendacijų sulaukė, nes veikia skaidriai.
„Skaidrus veikimas, na, suponuoja ir tam tikrą teisinę terpę. Jeigu mes pasižiūrėtumėm į mūsų kaimynę Lenkiją, kur „Frontex“ misija nėra numatyta, veikianti, pas juos ir tokių rekomendacijų nėra“, – sakė jis.
Viceministras teigė, kad dalis rekomendacijų, susijusių su medicinos paslaugomis migrantams, jų apgyvendinimu, jau yra įgyvendintos.
Stebėseną atlikęs „Frontex“ biuras taip pat teigia, kad Lietuvoje neveikia pažeidžiamų asmenų nustatymo sistema. Anot biuro, ypač nerimą kelia tai, kad tarp atstumtų migrantų gali būti sunkiai sergančių žmonių, tėvų su mažais vaikais, senjorų, nėščių moterų, prekybos žmonėmis aukų.
Pasak A. Abramavičiaus, pasieniečiams planuojama rengti mokymus, jog būtų geriau ir tinkamai atpažinti pažeidžiami asmenys. Vis dėlto, jis pabrėžė, kad visų vaikų įsileisti į šalį neplanuojama.
„Visų priimti tikrai negalime, nes sudarysime didžiulį srautą ir atskirą kelią būtent nepilnamečiams. Tai paskatintų šeimų ir nepilnamečių migraciją“, – dėstė jis.
Politikas taip pat teigė, kad ES šiuo metu tariasi dėl bendrų migracijos teisės pokyčių, tačiau sprendimai šioje srityje nėra greiti.
„Tie teisės aktai dabar ir yra rašomi“, – kalbėjo A. Abramavičius.
Jis taip pat teigė nemanantis, kad „Frontex“ biuro rekomendacijos gali turėti reputacinės žalos Lietuvai.
Nuo rugpjūčio pradžios Lietuvos pasieniečiai apgręžė daugiau nei 8 tūkst. migrantų, tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pakartotinai sieną kirsti bandę tie patys žmonės.
Šie žmonės prieglobsčio prašyti nukreipiami į pasienio kontrolės punktus ar ambasadą Minske.
Kai kurie kritikai sako, kad šiuos veiksmus galima laikyti išstūmimais, o tai pažeidžia tarptautinę teisę. Pareigūnai tvirtina, kad migrantus jie ne išstumia, o neįleidžia į Lietuvos teritoriją.
Į Lietuvą šiemet pateko daugiau kaip 4,2 tūkst. migrantų. Lietuva ir kitos Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Iki sausio vidurio Lietuvos pasienyje su Baltarusija paskelbta nepaprastoji padėtis.
Autorius Augustas Stankevičius