2021 09 01
Šiandien vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės ir Ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų atstovais aptarė koncertinos statymo organizavimo ir saugos klausimus.
„Valstybės sienos apsaugos stiprinimas – tai prioritetinis šių dienų uždavinys, kuriam įgyvendinti privalome sutelkti maksimalias pastangas. Koncertina pasienyje su Baltarusija turi būti statoma ir toliau, tačiau privalome imtis papildomų saugos priemonių. Po nelaimingo vakarykščio įvykio pasienyje nuo šiol budės ir kariuomenės paramedikai. Mūsų pareigūnai, vykdantys šią svarbią misiją pasienyje, turi jaustis maksimaliai saugiai. Esu dėkinga visiems ugniagesiams gelbėtojams, kurie valstybei sunkiu metu savo noru ateina į pagalbą stiprinti sienos apsaugą“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Saulius Greičius teigia, kad ugniagesiai gelbėtojai yra parengti ir išmokyti dirbti šalinant įvairias kliūtis. Panašios rizikos egzistuoja ir vykdant kitus gelbėjimo darbus. Dėl vakarykščio įvykio, kai mirtinai susižalojo pareigūnas, PAGD pradėjo tarnybinį patikrinimą. Taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas siekiant išsiaiškinti visas šio skaudaus įvykio aplinkybes. Žuvusio ugniagesio gelbėtojo šeimai bus skirta 93 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio kompensacija bei padengtos visos laidojimo išlaidos.
Planuojama, kad ugniagesiai gelbėtojai toliau statys koncertiną, tam pritarė ir Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga. Anot Krašto apsaugos ministerijos, nuo šiol pasienio ruožuose budės paramedikai.
Šiuo metu pagrindiniai koncertinos statymo darbai vyksta Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko užkardos pasienio ruože. Čia dirba kariuomenė, PAGD pareigūnai ir privati bendrovė, laimėjusi konkursą. A. Barausko pasienio ruože pastatyta 10 km.
Lietuvą pasiekia pagalba iš Europos Sąjungos šalių: Estija ir Ukraina padovanojo po 100 km koncertinos, Slovėnija atsiuntė 10 km, o Slovakija pažadėjo dar 6 km. Lietuva taip pat įsigijo daugiau nei 300 km vielos iš Estijos, Danijos ir privačios bendrovės.
„Fiziniam barjerui įrengti ir koncertinai pastatyti priimti reikalingi politiniai sprendimai – patvirtintas įstatymas, Vyriausybės nutarimas, paskelbtas vykdytojas. Šiuo metu svarbiausia užtikrinti, kad visos procedūros vyktų skaidriai, tačiau sparčiai, nes nuo to priklauso ir mūsų valstybės sienos saugumas. Šiam projektui siekiame ir Europos Sąjungos finansinės paramos“, – teigia vidaus reikalų ministrė.
