2021 10 19
Aplinkos ministerija dažnai sulaukia klausimų, ar galima žvejoti ir plaukioti ornitologiniuose, ichtiologiniuose draustiniuose ir kitose saugomose teritorijose esančiuose vandens telkiniuose. Ypač daug žvejų mėgėjų teiraujasi apie žvejybos apribojimus Ilgės ežere.
Primename, kad ornitologiniuose draustiniuose, siekiant apsaugoti paukščius, draudžiama plaukioti tiek savaeigėmis, tiek nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis. Tik tuo atveju, jei ornitologiniame draustinyje esantis vandens telkinys yra išnuomotas mėgėjų žvejybai organizuoti, žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais leidžiama plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1d.
Vienas iš žvejų itin pamėgtų vandens telkinių – Ilgės ežeras, esantis tarp Elektrėnų ir Kaišiadorių savivaldybių. Jis yra ornitologiniame draustinyje, be to, neišnuomotas, todėl jame draudžiama plaukioti vandens transporto priemonėmis visus metus, o žvejoti ir lankytis čia, kaip ir kituose ornitologiniuose draustiniuose, – tik paukščių perėjimo metu, t. y. nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.
Ichtiologiniuose draustiniuose, pavyzdžiui, Merkio upėje, nėra specialių mėgėjų žvejybos ribojimų, nustatytų saugomai teritorijai apsaugoti. Čia žvejojama laikantis Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, o Merkyje aukščiau Ožkelaičių tilto organizuojama limituota žvejyba, todėl reikia laikytis jai taikomų reikalavimų. Taisyklės numato, kad žvejyba draudžiama visuose valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose, biosferos rezervatų ir valstybinių parkų gamtiniuose rezervatuose esančiuose vandens telkiniuose, jei juose neorganizuojama limituota žvejyba.
Vienas iš tokių – Žuvinto ežeras, kuriame žvejoti draudžiama. Šalia jo esančiuose mažesniuose ežeruose leidžiama žvejoti su apribojimais: Žaltyčio ir Amalvo botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose draudžiama masalui naudoti žuvelę, privaloma paleisti visas sugautas lydekas. Žvejojant ant ledo leidžiama per vieną žvejybą sugauti vieną lydeką. Žaltyčio ežere leidžiama žvejoti tik ant ledo ir biosferos rezervato planavimo schemoje nustatytose vietose nuo kranto.
Vienos populiariausių saugomose teritorijose esančių žvejybos vietų yra Nemuno deltos regioniniame parke. Jo vandens telkiniuose leidžiama žvejoti tik turint žvejo mėgėjo kortelę. Žvejoti leidžiama visuose vandens telkiniuose, išskyrus esančius Nemuno priešakinės deltos gamtiniame rezervate, Krokų lankos botaniniame-zoologiniame draustinyje, Kuršių mariose tarp Atmatos ir Skirvytės upių mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto ir Kniaupo įlankoje.
„Turbūt ne visi žvejai žino, kad kiekvieną kartą žvejodami atsiduria saugomoje teritorijoje – vandens telkinio apsaugos juostoje. Tai tiesiogiai su vandens telkiniu besiribojanti įvairaus pločio pakrantės juosta. Žvejai turi teisę patekti prie vandens telkinių, apsistoti jų pakrantėje, betprivalo laikytis tam tikrų taisyklių, pavyzdžiui, palaikyti švarą žvejybos vietoje“, – primena Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistas Povilas Paukštė.
Mėgėjų žvejybos įstatymas numato, kad žvejai mėgėjai turi teisę patekti į žuvininkystės vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos teritoriją ir joje būti. Leidžiama dieną pakrantės apsaugos juostos teritorijoje apsistoti, nesvarbu, ar tai valstybinė, ar privati žemė. Jei vandens telkinio pakrantėje yra lentelė, kad tai privačios žemės sklypas, tamsiu paros metu apsistoti jame leidžiama tik turint sklypo savininko leidimą. Jo leidimas taip pat reikalingas norint naudotis privačiu lieptu, bet kuriuo kitu ten esančiu daiktu.
Įsikūrus žvejoti vandens telkinio pakrantėje, privaloma prieš pradedant žvejybą ir jos metu visas komunalines atliekas, esančias 5 m spinduliu nuo žvejybos vietos, surinkti, o išvykstant išvežti į šių atliekų konteinerius.
Patikrinti, ar vandens telkinys patenka į saugomą teritoriją, ir nustatyti tikslias tos teritorijos ribas galima Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapyje.