Rusijos ir Europos bendra Marso tyrimų misija, per kurią į Raudonąją planetą turėjo būti nuskraidintas marsaeigis, įšaldoma dėl Maskvos invazijos į Ukrainą ir jos „tragiškų pasekmių“, ketvirtadienį pranešė Europos kosmoso agentūra (EKA).
„Giliai apgailestaujame dėl žmonių aukų ir agresijos prieš Ukrainą tragiškų pasekmių“, – sakoma agentūros pranešime, kuriuo patvirtinamas misijos „ExoMars“ mission.
Maskva savo ruožtu pareiškė apgailestaujanti dėl šio sprendimo.
„Iš tikrųjų tai labai kartus visiems kosmoso entuziastams įvykis. Tai reiškia, kad 2022-ųjų rugsėjį bendra Rusijos ir Europos misija į Marsą atšaukiama“, – per platformą „Telegram“ rašė Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas Dmitrijus Rogozinas.
Jis pridūrė, kad Rusija „šią tyrimų ekspediciją surengs savarankiškai“.
Planuota, kad rugsėjį Rusijos nešančioji raketa iškels nuleidžiamąjį modulį ir marsaeigį. Pastarasis turėjo daryti grunto gręžinius ir ieškoti potencialių gyvybės pėdsakų.
Tačiau Europos Sąjungai įvedus Rusijai sankcijų dėl karo Ukrainoje „Roskosmos“ sustabdė raketų startus ir atšaukė daugiau kaip savo darbuotojų iš Europos kosmodromo Prancūzijos Gvianoje.
Ketvirtadienį EKA valdybos paskelbtame pareiškime sakoma, kad agentūros generalinis direktorius dabar „atliks paspartintą techninių aspektų tyrimą, kad būtų geriau apibrėžtos prieinamos galimybės įgyvendinti marsaeigio „ExoMars“ misiją“.
Iš pradžių „ExoMars“ planuota paleisti 2020 metais, bet startas buvo atidėtas dėl COVID-19 pandemijos.
Raketa „Sojuz“ turėjo pakilti iš Baikonuro kosmodromo Kazachstane ir iškelti Rusijos sukonstruotą nusileidimo modulį „Kazačiok“.
Kad taptų įmanoma nuskraidinti į kosmosą marsaeigį „Rosalind Franklin“, pavadintą anglų chemikės ir DNR tyrimų pionierės vardu, misiją reikėtų iš pagrindų perplanuoti. Be to, raketos startui tinkamas laikas atsiveria tik maždaug kas dvejus metus.
Visos kitos EKA misijos, per kurias naudojamos rusiškos raketos „Sojuz“, taip pat buvo įšaldytos, nurodė agentūra.
Be kita ko, šios raketos turėjo iškelti du Europos navigacinės sistemos „Galileo“ palydovus, kosminį teleskopą „Euclid“, taip pat Europos ir Japonijos sukurtą Žemės stebėjimų palydovą „EarthCARE“.
EKA pranešime sakoma, kad „Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programa toliau veikia kaip įprasta“.
Praeitą savaitę D. Rogozinas perspėjo, kad dėl Vakarų sankcijų Rusijai TKS gali nukristi ant Žemės.
Be to, nuogastauta, kad didėjant įtampai tarp JAV ir Rusijos amerikietis astronautas Markas Vande Hei (Markas Vande Hėjus), turintis vėliau šį mėnesį grįžti iš TKS į Žemę erdvėlaivio „Sojuz“ kapsule, bus paliktas stotyje.
BNS, Užsienio naujienų skyrius
