Paauglio pasaulis – kodėl taip svarbu kalbėti apie psichikos sveikatą?

11 Lie

Paauglio pasaulis – kodėl taip svarbu kalbėti apie psichikos sveikatą?

Dėl pastaruoju metu pasaulyje kylančių įvairių iššūkių ir sunkumų svyruoja žmonių gerovės pamatas, psichikos sveikatos sutrikimai yra itin dažnas reiškinys. Tai viena opiausių problemų, su kuria susiduria visuomenė (Mooney, Clever, Van Willigen, 2020; Campbell, Bann, Pataly, 2021).

Sparčiai daugėja problemų, susijusių su vaikų bei paauglių emocinės sveikatos sutrikimais, bendra jų savijauta bei elgesiu (Lyons ir Bruns, 2019; cit. Newacheck ir Halfon, 2014; Kalmijn, de Valk, 2022). PSO pateiktų ataskaitų duomenys rodo, jog beveik 20 % pasaulio paauglių kenčia nuo įvairių psichikos sutrikimų (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023; cit. Kesler ir kt., 2000; PSO, 2001; PSO, 2000-2011). Tai yra viena pagrindinių priežasčių, susijusių su negalia ar mirtimi tarp 10–19 metų amžiaus paauglių (Carvajel-Velez, 2021; cit. PSO, 2019).

Eriksonas (1968) teigė, jog paauglystė – tai tapatybės formavimosi ir vaidmenų sumaišties laikotarpis. Tai laikotarpis, kurio metu vyksta intensyvi fizinė, emocinė ir psichologinė raida, dažnai kelianti stresą (Moksness, 2010). Ypač vidurinioji paauglystė (15–18 m.) pasižymi didžiule gyvenimo pasikeitimų sankaupa (Bagdonas ir Šarakauskienė, 2014; cit. Holmeck ir kt., 1995). Net 75 % psichikos sutrikimų pasireiškia iki 25 metų amžiaus, o 50 % – iki 14 metų amžiaus (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023; cit. Kessler ir kt., 2000; Kelly, Jorm, Wright, 2017; Rusch ir kt., 2017; Fretian, Graf, Kirchhoff, Glinphratum, Bollweg, Sauzet, Bauer, 2021; cit. Kessler, Berglund, Demler, Jin, Merikangas, Walters, 2005). Šiuo laikotarpiu atsiradusios psichikos sveikatos problemos dažnai išlieka ar net sustiprėja suaugus (McKay, Andretta, 2017; cit. Belfer, 2008, Call irk t., 2002, Roz air kt., 2003). Tai, kiek dėmesio bus tam skiriama, lems gyvenimo kokybę ateityje (Velez, 2023).

Individualūs jaunų žmonių poreikiai yra susiję su sudėtinga aplinkos bei asmeninių savybių sąveika, todėl jaunimo sveikatos krizę galimai lemia daug bei skirtingų veiksnių, susijusių su COVID-19 pandemijos padariniais, jaunimui nepalankia aplinka, žemais socialiniais ir ekonominiais faktoriais, kaimo vietovių ypatumais, lyčių ir seksualinių mažumų problemomis (Cobb, 2023). Stresas, nežinomybė ir kiti trukdžiai gali tapti lemiamais faktoriais, sukeliančiais psichikos sutrikimus bei įvairias ligas.

Mokslininkai vieningai sutaria, kad pandemijos metu žmonių psichologinė gerovė buvo prastesnė, buvo daugiau problemų, susijusių su psichikos sveikata. Ypatingai daug dėmesio buvo skiriama vaikų ir paauglių savijautai, kadangi buvo susiduriama su daugybe rizikos veiksnių, tokių kaip išaugusios laiko sąnaudos prie ekrano, sumažėjęs fizinis aktyvumas, sumažėjęs suvokiamas ryšys su šeima ir bendraamžiais, išaugęs smurto lygis, išaugęs tėvų depresijos bei nerimo lygis, tėvų alkoholio vartojimas ir dar daugybė kitų (Madigan ir kt., 2023).

Mokslininkų pateikti duomenys rodo, jog:

• pandemijos metu tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų stipriai išaugo nerimo ir depresijos rodikliai. Pagal pateikiamus metanalizių duomenis, suaugusių nerimo rodikliai siekė 15.5–32.6 proc., depresijos – 16–31.4 proc. Savo ruožtu, vaikų ir paauglių nerimo rodikliai – 25.2–34.5 proc., depresijos – 20.5–41.7 proc. (Stracke, Heinzl, Muller, Gilbert, Thorup, Paul, Christiansen, 2023; cit. Panda, Gupta, Chowdhury, Kumar, Meena, Madaan, Sharawat, Gulati, 2021; Racine, McArthur, Cooke, Eirich, Zhu, Madigan, 2021);
• pastaruoju metu skubios pagalbos skyriuose išaugo besikreipiančių paauglių skaičius dėl bandymo žudytis, savižalos ar kylančių minčių apie savižudybę (Madigan, Korczak, Vaillancourt, Racine, Hopkins, Pador, Hewitt, AlMousawi, McDonald, Neville, 2023); savęs žalojimas gali būti susijęs su neadaptyviu neigiamų emocijų, kylančių dėl padidėjusio reaktyvumo į stresą keliančią aplinką, reguliavimo būdų (Hasking, ir kt., 2016);
• taip pat opi ir paūmėjusi problema – didėjantis valgymo sutrikimų skaičius (Munick, Lin, Milliren ir kt., 2022). Metaanalizės rezultatų duomenimis (apžvelgti 32 tyrimai, kuriuose dalyvavo 63 181 dalyvis iš 16 šalių), 22 % vaikų ir paauglių nurodė, jog susiduria su valgymo sutrikimais. Šis rodiklis aukštesnis tarp mergaičių, vyresnio amžiaus bei turinčių didesnį masės indeksą paauglių (Lopez-Gil, Garcia-Hermoso, Smith, Firth, Trott, Mesas, Jimenes-Lopez, Gutierrez-Espinoza, Tarraga-Lopez, Victoria-Montesinos, 2023);
• net 13,9 mln. pasaulio vaikų serga širdies ir kraujagyslių ligomis (tai viena labiausiai paplitusių neinfekcinių ligų pasaulyje); didėjant šiems rodikliams labai trūksta psichologinės pagalbos, kuri padėtų prisitaikyti gyvenant su išemine liga, todėl nenuostabu, kad vienas iš trijų sergančiųjų kenčia nuo nerimo, depresijos ar sunkumų, susijusių su kasdiene adaptacija (Capobianco, Adewusi, Cooper, Belcher, Wells, 2023);
• didesnis suvokiamas stresas lemia įvairių psichotropinių medžiagų vartojimo įpročių didėjimą (Clendennen, Baojiang, Sumbe, Harrell, 2023). P. Jenssen ir kolegų atliktos metaanalizės duomenys (2023) rodo, jog tabako epidemija stipriai plinta tarp jaunimo, sukeldama riziką paauglių smegenų vystymuisi bei neigiamai veikianti jų sveikatą – nikotinas gali pakeisti paauglių smegenų ląstelių aktyvumą, kurios yra atsakingos už dėmesį, mokymąsi ir atmintį. Būtent todėl nikotino poveikis jaunimui yra susijęs su sumažėjusia impulsų kontrole, dėmesio ir pažinimo sutrikimais, padidėjusia dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) rizika ir padidėjusiu nuotaikos sutrikimų, įskaitant nerimą ir depresiją, skaičiumi. Nikotinas taip pat neigiamai gali paveikti prefrontalinę žievę, t. y. smegenų sritį, kuri yra atsakinga už vykdomąsias funkcijas, taigi tai gali būti susiję su neigiamu ilgalaikiu poveikiu gebėjimui priimti sprendimus. Taip pat nikotino vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia kitų narkotikų, pvz., kokaino, vartojimo rizika. Klinikiniai tyrimai rodo, jog vien tik nikotino vartojimas gali sukelti raidos sutrikimų, pakenkti vaikų sveikatai ir sukelti priklausomybę (Jenssen, Walley, Boykan, Caldwell, Camenga, 2023). Ataskaitoje pažymima, kad tabako vartojimo sutrikimas beveik visada išsivysto iki 18 metų amžiaus;
• pastebima, jog jaunuoliai, susidūrę su tam tikrais psichologiniais sunkumais, nėra linkę patys kreiptis pagalbos (Radez, Reordan, Creswell, Lwrece ir kt., 2021). Stigma, susijusi su psichikos ligomis, yra viena didžiausių kliūčių ieškant pagalbos – išankstinės nuostatos ir stereotipai yra stipriai įsišakniję, taigi pagalbos ieškojimas yra glaudžiai susijęs su visuomenės suvokimu apie psichikos ligą, apimančiu stigmatizuojančias nuostatas (Fretian ir kt., 2021).

Visos išvardytos (ir ne tik) problemos kelia didelį susirūpinimą, įvairios organizacijos (PSO, EPPO, UNESCO) aktyviai skatina veiklas, kurios teigiamai veiktų jaunų žmonių gerovę, kuria įvairias sveikatos plėtros strategijas, kad būtų įveikta psichikos sveikatos krizė (Wong ir kt., 2021). Tai yra labai svarbu, kadangi paauglystės amžiuje pasireiškusių sutrikimų laipsnis būna lengvas arba vidutinio sunkumo – dažniausiai reakcija į gydymą yra teigiama, o gydymas veiksmingas (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023; cit. Kessler, Avenevoli, Costello, 2012; Kutcher, 2011; Rutter ir kt., 2010). Taigi, jei šiuo laikotarpiu suteikiama reikalinga pagalba, gali keistis asmens nuostatos, elgesys ir psichikos sveikatos lygis (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023; cit. Kelly, Jorm, Wright, 2017). Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog pats gerovės fenomenas turi remtis ne tik problemų ar krizių sprendimo būdais, o veiksniais, susijusiais su pasitenkinimu ir laime. Vienas iš svarbiausių veiksnių yra žinojimas, jog gali tikėtis palaikymo iš šeimos, draugų ar kitų svarbių asmenų (Alorani, Alradaydeh, 2017). Taigi, kitoje dalyje bus aptariama, kaip svarbu yra suaugusiųjų parama, kuri apima tiek bendrą psichologinę būseną bei gerovę, tiek gali būti susijusi su krypties suteikimu, stigmos mažinimu, kai jaunuoliai, susidūrę su tam tikrais psichologiniais sunkumais, nėra linkę patys kreiptis pagalbos (Radez, Reordan, Creswell, Lwrece ir kt., 2021).

Dėl pastaruoju metu pasaulyje kylančių įvairių iššūkių ir sunkumų svyruoja žmonių gerovės pamatas, psichikos sveikatos sutrikimai yra itin dažnas reiškinys. Tai viena opiausių problemų, su kuria susiduria visuomenė (Mooney, Clever, Van Willigen, 2020; Campbell, Bann, Pataly, 2021).

Sparčiai daugėja problemų, susijusių su vaikų bei paauglių emocinės sveikatos sutrikimais, bendra jų savijauta bei elgesiu (Lyons ir Bruns, 2019; cit. Newacheck ir Halfon, 2014; Kalmijn, de Valk, 2022). PSO pateiktų ataskaitų duomenys rodo, jog beveik 20 % pasaulio paauglių kenčia nuo įvairių psichikos sutrikimų (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023; cit. Kesler ir kt., 2000; PSO, 2001; PSO, 2000-2011). Tai yra viena pagrindinių priežasčių, susijusių su negalia ar mirtimi tarp 10–19 metų amžiaus paauglių (Carvajel-Velez, 2021; cit. PSO, 2019).

Eriksonas (1968) teigė, jog paauglystė – tai tapatybės formavimosi ir vaidmenų sumaišties laikotarpis. Tai laikotarpis, kurio metu vyksta intensyvi fizinė, emocinė ir psichologinė raida, dažnai kelianti stresą (Moksness, 2010). Ypač vidurinioji paauglystė (15–18 m.) pasižymi didžiule gyvenimo pasikeitimų sankaupa (Bagdonas ir Šarakauskienė, 2014; cit. Holmeck ir kt., 1995). Net 75 % psichikos sutrikimų pasireiškia iki 25 metų amžiaus, o 50 % – iki 14 metų amžiaus (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023; cit. Kessler ir kt., 2000; Kelly, Jorm, Wright, 2017; Rusch ir kt., 2017; Fretian, Graf, Kirchhoff, Glinphratum, Bollweg, Sauzet, Bauer, 2021; cit. Kessler, Berglund, Demler, Jin, Merikangas, Walters, 2005). Šiuo laikotarpiu atsiradusios psichikos sveikatos problemos dažnai išlieka ar net sustiprėja suaugus (McKay, Andretta, 2017; cit. Belfer, 2008, Call irk t., 2002, Roz air kt., 2003). Tai, kiek dėmesio bus tam skiriama, lems gyvenimo kokybę ateityje (Velez, 2023).

Individualūs jaunų žmonių poreikiai yra susiję su sudėtinga aplinkos bei asmeninių savybių sąveika, todėl jaunimo sveikatos krizę galimai lemia daug bei skirtingų veiksnių, susijusių su COVID-19 pandemijos padariniais, jaunimui nepalankia aplinka, žemais socialiniais ir ekonominiais faktoriais, kaimo vietovių ypatumais, lyčių ir seksualinių mažumų problemomis (Cobb, 2023). Stresas, nežinomybė ir kiti trukdžiai gali tapti lemiamais faktoriais, sukeliančiais psichikos sutrikimus bei įvairias ligas.

Mokslininkai vieningai sutaria, kad pandemijos metu žmonių psichologinė gerovė buvo prastesnė, buvo daugiau problemų, susijusių su psichikos sveikata. Ypatingai daug dėmesio buvo skiriama vaikų ir paauglių savijautai, kadangi buvo susiduriama su daugybe rizikos veiksnių, tokių kaip išaugusios laiko sąnaudos prie ekrano, sumažėjęs fizinis aktyvumas, sumažėjęs suvokiamas ryšys su šeima ir bendraamžiais, išaugęs smurto lygis, išaugęs tėvų depresijos bei nerimo lygis, tėvų alkoholio vartojimas ir dar daugybė kitų (Madigan ir kt., 2023).

Mokslininkų pateikti duomenys rodo, jog:

• pandemijos metu tiek tarp suaugusiųjų, tiek tarp vaikų stipriai išaugo nerimo ir depresijos rodikliai. Pagal pateikiamus metanalizių duomenis, suaugusių nerimo rodikliai siekė 15.5–32.6 proc., depresijos – 16–31.4 proc. Savo ruožtu, vaikų ir paauglių nerimo rodikliai – 25.2–34.5 proc., depresijos – 20.5–41.7 proc. (Stracke, Heinzl, Muller, Gilbert, Thorup, Paul, Christiansen, 2023; cit. Panda, Gupta, Chowdhury, Kumar, Meena, Madaan, Sharawat, Gulati, 2021; Racine, McArthur, Cooke, Eirich, Zhu, Madigan, 2021);
• pastaruoju metu skubios pagalbos skyriuose išaugo besikreipiančių paauglių skaičius dėl bandymo žudytis, savižalos ar kylančių minčių apie savižudybę (Madigan, Korczak, Vaillancourt, Racine, Hopkins, Pador, Hewitt, AlMousawi, McDonald, Neville, 2023); savęs žalojimas gali būti susijęs su neadaptyviu neigiamų emocijų, kylančių dėl padidėjusio reaktyvumo į stresą keliančią aplinką, reguliavimo būdų (Hasking, ir kt., 2016);
• taip pat opi ir paūmėjusi problema – didėjantis valgymo sutrikimų skaičius (Munick, Lin, Milliren ir kt., 2022). Metaanalizės rezultatų duomenimis (apžvelgti 32 tyrimai, kuriuose dalyvavo 63 181 dalyvis iš 16 šalių), 22 % vaikų ir paauglių nurodė, jog susiduria su valgymo sutrikimais. Šis rodiklis aukštesnis tarp mergaičių, vyresnio amžiaus bei turinčių didesnį masės indeksą paauglių (Lopez-Gil, Garcia-Hermoso, Smith, Firth, Trott, Mesas, Jimenes-Lopez, Gutierrez-Espinoza, Tarraga-Lopez, Victoria-Montesinos, 2023);
• net 13,9 mln. pasaulio vaikų serga širdies ir kraujagyslių ligomis (tai viena labiausiai paplitusių neinfekcinių ligų pasaulyje); didėjant šiems rodikliams labai trūksta psichologinės pagalbos, kuri padėtų prisitaikyti gyvenant su išemine liga, todėl nenuostabu, kad vienas iš trijų sergančiųjų kenčia nuo nerimo, depresijos ar sunkumų, susijusių su kasdiene adaptacija (Capobianco, Adewusi, Cooper, Belcher, Wells, 2023);
• didesnis suvokiamas stresas lemia įvairių psichotropinių medžiagų vartojimo įpročių didėjimą (Clendennen, Baojiang, Sumbe, Harrell, 2023). P. Jenssen ir kolegų atliktos metaanalizės duomenys (2023) rodo, jog tabako epidemija stipriai plinta tarp jaunimo, sukeldama riziką paauglių smegenų vystymuisi bei neigiamai veikianti jų sveikatą – nikotinas gali pakeisti paauglių smegenų ląstelių aktyvumą, kurios yra atsakingos už dėmesį, mokymąsi ir atmintį. Būtent todėl nikotino poveikis jaunimui yra susijęs su sumažėjusia impulsų kontrole, dėmesio ir pažinimo sutrikimais, padidėjusia dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) rizika ir padidėjusiu nuotaikos sutrikimų, įskaitant nerimą ir depresiją, skaičiumi. Nikotinas taip pat neigiamai gali paveikti prefrontalinę žievę, t. y. smegenų sritį, kuri yra atsakinga už vykdomąsias funkcijas, taigi tai gali būti susiję su neigiamu ilgalaikiu poveikiu gebėjimui priimti sprendimus. Taip pat nikotino vartojimas gali būti susijęs su padidėjusia kitų narkotikų, pvz., kokaino, vartojimo rizika. Klinikiniai tyrimai rodo, jog vien tik nikotino vartojimas gali sukelti raidos sutrikimų, pakenkti vaikų sveikatai ir sukelti priklausomybę (Jenssen, Walley, Boykan, Caldwell, Camenga, 2023). Ataskaitoje pažymima, kad tabako vartojimo sutrikimas beveik visada išsivysto iki 18 metų amžiaus;
• pastebima, jog jaunuoliai, susidūrę su tam tikrais psichologiniais sunkumais, nėra linkę patys kreiptis pagalbos (Radez, Reordan, Creswell, Lwrece ir kt., 2021). Stigma, susijusi su psichikos ligomis, yra viena didžiausių kliūčių ieškant pagalbos – išankstinės nuostatos ir stereotipai yra stipriai įsišakniję, taigi pagalbos ieškojimas yra glaudžiai susijęs su visuomenės suvokimu apie psichikos ligą, apimančiu stigmatizuojančias nuostatas (Fretian ir kt., 2021).

Visos išvardytos (ir ne tik) problemos kelia didelį susirūpinimą, įvairios organizacijos (PSO, EPPO, UNESCO) aktyviai skatina veiklas, kurios teigiamai veiktų jaunų žmonių gerovę, kuria įvairias sveikatos plėtros strategijas, kad būtų įveikta psichikos sveikatos krizė (Wong ir kt., 2021). Tai yra labai svarbu, kadangi paauglystės amžiuje pasireiškusių sutrikimų laipsnis būna lengvas arba vidutinio sunkumo – dažniausiai reakcija į gydymą yra teigiama, o gydymas veiksmingas (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023; cit. Kessler, Avenevoli, Costello, 2012; Kutcher, 2011; Rutter ir kt., 2010). Taigi, jei šiuo laikotarpiu suteikiama reikalinga pagalba, gali keistis asmens nuostatos, elgesys ir psichikos sveikatos lygis (Liao, Ameyaw, Liang, Wijian, 2023; cit. Kelly, Jorm, Wright, 2017). Tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog pats gerovės fenomenas turi remtis ne tik problemų ar krizių sprendimo būdais, o veiksniais, susijusiais su pasitenkinimu ir laime. Vienas iš svarbiausių veiksnių yra žinojimas, jog gali tikėtis palaikymo iš šeimos, draugų ar kitų svarbių asmenų (Alorani, Alradaydeh, 2017). Taigi, kitoje dalyje bus aptariama, kaip svarbu yra suaugusiųjų parama, kuri apima tiek bendrą psichologinę būseną bei gerovę, tiek gali būti susijusi su krypties suteikimu, stigmos mažinimu, kai jaunuoliai, susidūrę su tam tikrais psichologiniais sunkumais, nėra linkę patys kreiptis pagalbos (Radez, Reordan, Creswell, Lwrece ir kt., 2021).

Informaciją parengė psichologė Giedrė Gutauskienė, tel. 8 655 74458, el.p. giedre.gutauskiene@visuomenessveikata.lt

Informacijos šaltiniai:

• Roth, A., Meigen, Ch., Hiemisch,A., Kiess, W., Poulain, T. (2023). Association between Stressful Life Events and Increased Psychical and Psychological Health Risk in Adolescents: A Longitudinal Study. Environment Research and Public Health. 20(2). Doi: https://doi.org//10.3390/ijerph20021050
• Cobb, C.L. (2023). Mental health and disadvantaged youth: Empowering parents as interventionists through technology. American Psychologist. Advance online publication. Doi: https://doi.org/10.1037/amp0001156
• Clendennen, S.L., Baojiang, Ch., Sumbe, A., Harrell, M.B. (2023). Patterns in Mental Health Symptomatology and Cigarette, E-cigarette, and Marijuana Use Among Texas Youth and Young Adults Amid the Coronavirus Disease 2019 Pandemic. Oxford Academic: Nicotine & Tobacco Research 25 (2) 266-273 p. Doi: https://doi.org/10.1093/ntr/ntac205
• Jenssen, B. P., Walley, S. C., Boykan, R., Caldwell, A. L., Camenga, D. (2023). Protecting Children and Adolescents From Tabacco and Nicotine. Pediatrics 151 (5). Doi: https://doi.org/10.1542/peds.2023-061806
• Morgan, A. J., Ross, A., Reavley, N. J. (2018). Systematic review and meta-analysis of Mental Health First Aid training: Effects on knowledge, stigma, and helping behaviour. Plos One. Doi: https://doi.org/10.1371/journal.pone.0197102
• Fretian, A. M., Graf, M., Kirchoff, S., Glinphratum, G., Bollweg, T. M., Sauzet, O., Bauer, U. (2021). The Long-Term Effectiveness of Interventions Addressing Mental Health Literacy and Stigma of Mental Illness in Children and Adolescents: Systematic Review and Meta-Analysis. International Journal of Public Health. Doi: https://doi.org/10.3389/ijph.2021.1604072
• Fretian, A., Kirchhoffs, S., Okan, O., Bauer, U. (2022). Results from a systematic review of interventions promoting mental health literacy in youth. European Journal of Public Health 32(3). Doi: https://doi.org/10.1093/eurpub/ckac129.248
• Madigan, Sh., Korczak, D.J., Vaillancourt, T., Racine, N., Hopkins, W.G., Pador, P., Hewitt, J.M.A., AlMousawi B., McDonald, Sh., Neville, R.D. (2023). Comparison of paediatric emergency department visits for attempted suicide, self-harm, and suicidal ideation beforeband during the COVID-19 pandemic: a systematic review and meta-analysis. The Lancet Psychiatry. Doi: https://doi.org/10.1016/S2215-0366(23)00036-6
• Capobianco, L., Adewusi, J., Cooper, B., Belcher, A., Wells, A. (2023). Effectiveness of physical and mental health interventions for young people with heart conditions: protocol for a systematic review and meta-analysis. BMJ Journals: Cardiovascular medicine Protocol 13 (2). Doi: https://dx.doi.org/10.1136/bmjopen-2022-067342
• Munick, S. M., Lin, J. A., Milliren, C.E., Braverman, P. K., Brigham, K. S., Fisher, M. M., Golden, N. H., Jary, J. M., Lemly, D. C., Matthews, A., Ornstein, R. M., Roche, A., Rome, S. E., Rosen, E.L., Sharma, Y., Shoo, J., K., Taylor, J.L., Thew, M., Vo, M., Voss, M., Woods, R. E., Forman, S. F., Richmond, T. K. (2022). Association of the COVID-19 pandemic With Adolescent and Young Adult Eating Disorder Care Volume. JAMA Pediatrics 176 (12). Doi: https://10.1001/jamapediatrics.2022.4346
• Stracke, M., Heinzi, M., Muller, A.D., Gilbert, K., Thorup, A.A.E., Paul, J. L., Christiansen, H. (2023). Menthal Health Is a Family Affair – Systematic Review and Meta-Analysis on the Associations between Menthal Health Problems in Parents and Children during the COVID-19 Pandemic. International Journal of Envinronment Research and Public Health 5 (20). Doi: https://doi.org/10.3390/ijerph20054485
• Liao, Y., Ameyaw, M. A., Liang, Ch., Weijian, L. (2023). Research on the Effect Evidence-Based Intervention on Improving Students’ Menthal Health Literacy Led by Ordinary Teachers: A Meta-Analysis. International Journal of Envinronment Research and Public Health 2 (20). Doi: https://doi.org/10.3390/ijerph20020949
• Lopez-Gil, J.F., Garcia-Hermoso, A., Smith, L., Firth, J., Trott, M., Mesas, A.E., Jimenez-Lopez, E., Gutierrez-espinoza, H., Tarraga-Lopez, P., Victoria-Montesinos, D. (2023). Global Proprtion of Disordered Eating in Children and Adolescents. A systematic Review and Meta-analysis. JAMA Pediatrics. Doi: https://doi.org/10.1001/jampedriatics.2022.5848
• Zhang, O., Wang, J., Neitzel, A. (2023). School-based Menthal Health Interventions Targeting Depression or Anxiety: A Meta-analysis of Rigorous Randomized Controlles Trials for School-aged Children and Adolescents. Journal of Youth and Adolescents 52, 195-217. Doi: https://doi.org/10.1007/s10964-022-01684-4