16
Rgp
Rekomendacijos,
kaip
apsisaugoti
nuo
karščio
Karštis
gali
paveikti
kiekvieno
žmogaus
sveikatą,
bet
ypač
jautrūs
yra
kūdikiai
ir
vaikai
iki
4
metų
amžiaus,
65
metų
amžiaus
ir
vyresni
žmonės,
asmenys,
turintys
antsvorio,
dirbantys
sunkų
fizinį
darbą,
sergantys
įvairiomis
ligomis
(endokrininės,
inkstų,
širdies
ir
kraujagyslių
sistemų).
Per
karščius
galima
nukentėti
dėl
nudegimų,
šilumos
smūgio,
saulės
smūgio,
hipoksijos
(deguonies
bado).
Atsižvelgdami
į
tai,
visuomenės
sveikatos
specialistai
ragina
nebūti
abejingiems
savo
ir
artimųjų
sveikatai.
Karštą
dieną
visuomenės
sveikatos
specialistai
rekomenduoja:
-
Stengtis
būti
patalpose,
kuriose
yra
įrengti
ventiliatoriai
ar
oro
kondicionieriai.
Neturint
tokių
sąlygų
namuose,
susiplanuoti
praleisti
laiką
vėsiose
patalpose:
bibliotekoje,
kino
teatre,
prekybos
centre
ar
pan.
Svarbu,
kad
patalpos
oro
temperatūra
nebūtų
žemesnė
nei
18
ºC. -
Dažniau
gerti
skysčių
–
visą
dieną
po
truputį,
nelaukiant,
kol
pradės
kamuoti
troškulys.
Geriausiai
tam
tinka
mineralinis,
mineralizuotas,
geriamasis
arba
pasūdytas
vanduo.
Vengti
alkoholinių
gėrimų,
skysčių
su
kofeinu,
gėrimų
su
cukrumi
ar
saldikliais
–
jie
skatina
didesnį
skysčių
išsiskyrimą. -
Vengti
riebių
ir
sunkiai
virškinamų
patiekalų.
Valgyti
daugiau
skystų
produktų,
lengvai
virškinamų
liesų
pieno
produktų,
vaisių
ir
daržovių.
Maistas,
pavyzdžiui,
mėsa,
kuris
turi
daug
baltymų,
didina
metabolinės
šilumos
gamybą
ir
skatina
vandens
netekimą. -
Einant
į
lauką,
užsidėti
galvos
apdangalą
arba
vietoj
galvos
apdangalo
naudoti
skėtį.
Taip
pat
lauke
dėvėti
saulės
akinius
su
UVA
ir
UVB
filtru. -
Dėvėti
lengvus,
šviesius,
natūralaus
audinio,
neveržiančius,
orui
pralaidžius
drabužius. -
Naudoti
apsauginius
kremus
nuo
saulės
su
kuo
didesniu
apsaugos
faktoriaus
skaičiumi
(30
SPF
ir
daugiau).
Apsauginiais
kremais
pasitepti
reikia
30
min.
prieš
išeinant
į
lauką. -
Poilsiui
gamtoje
pasirinkti
vietą
pavėsyje,
vengti
tiesioginių
saulės
spindulių,
riboti
buvimo
saulėkaitoje
laiką,
būti
po
skėčiais.
Ypač
pavojinga
užmigti
saulės
atokaitoje. -
Nepalikti
uždarytame
automobilyje
vyresnio
amžiaus
ar
neįgalių
žmonių,
vaikų,
gyvūnų,
net
ir
tuomet,
jei
visi
langai
atviri.
Automobiliai
labai
greitai
įkaista,
todėl
likusiems
automobilyje
gali
grėsti
šilumos
smūgis.
Patikrinti,
ar
vaikiškos
sėdynės
paviršius
bei
saugos
diržai
nėra
per
karšti,
kad
vaikas
nenusidegintų. -
Riboti
fizinį
aktyvumą,
ypač
vidurdienį
–
nuo
11
iki
17
valandos.
Sodo,
daržo
bei
kitus
ūkio
darbus
susiplanuoti
atlikti
anksti
ryte
arba
vakare.
Dirbantiems
karštyje
darbuotojams
numatyti
specialias
pertraukas
vėsioje
vietoje,
kurių
trukmę
ir
dažnumą
darbdavys
nustato
savo
nuožiūra,
tačiau
ne
rečiau
nei
kas
1,5
val. -
Dažnai
naudotis
vėsiu
dušu
ar
vonia. -
Palaikyti
namų
aplinką
vėsią.
Langus
uždengti
šviesios
spalvos
užuolaidomis,
ritininėmis
užuolaidomis
ar
medžiaga
su
aliuminio
paviršiumi,
kuri
atspindėtų
saulės
spindulius.
Dienos
metu
langus
namuose
uždaryti
ir
atverti
tik
vakare,
kai
oro
temperatūra
būna
nukritusi. -
Dieną
naudoti
kuo
mažiau
elektrinių
įrenginių,
dirbtinės
šviesos,
nes
tai
sukuria
papildomai
karščio. -
Jeigu
yra
galimybė,
miegoti
vėsesniame
kambaryje. -
Sekti
jutiminę
temperatūrą
ir
UV
indeksą,
kuriuos
galima
rasti
Lietuvos
hidrometeorologijos
tarnybos
tinklalapio
skiltyje „Prognozės–
UVI
prognozės“. -
Sergant
širdies
ir
kraujagyslių
sistemos
ligomis,
stebėti
savo
sveikatos
būklę.
Atminti,
kad
esant
dideliems
karščiams
paskirtų
vaistų
poveikis
gali
pakisti,
todėl
būtina
pasitarti
su
šeimos
gydytoju
dėl
vaistų
vartojimo,
jų
dozės. -
Skubiai
kreiptis
medicinos
pagalbos: esant
gausiam
prakaitavimui
ir
raumenų
mėšlungiui
(traukuliams); kūno
temperatūrai
pakilus
>40oC,
esant
karštai
ir
šlapiai
odai; radus
sumišusį
ar
be
sąmonės
žmogų.
Sveikatos
mokymo
ir
ligų
prevencijos
centro
rekomendacijos „Karštis
ir
jo
poveikis
sveikatai:
rekomendacijos,
kaip
apsisaugoti
karščiui
jautriems
žmonėms“.
Sveikatos
mokymo
ir
ligų
prevencijos
centro
ir
SAM
Spaudos
tarnybos
informacija
